Saulės energijos karštligė: verslininkams jau trūksta stogų

Saulės spindulių užteks visiems, o stogų gali ir pritrūkti. Taip juokauja verslininkai, karštligiškai ieškantys, kas galėtų išnuomoti plotą saulės kolektoriams statyti. Paklausiausi dabar Lietuvoje fabrikų, sandėlių ir net buvusių fermų stogai.

Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis, („Lietuvos rytas“)

Nov 6, 2012, 1:10 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 4:14 PM

Aukšta supirkimo kaina suviliojo šimtus verslininkų statyti saulės jėgaines.

Kol vieni stoviniuoja eilėse prie leidimų, kiti ieško tam tinkančių stogų. Pageidautina – nemažų, kuriuos visada glostytų saulės spinduliai.

Moka 1200 litų per metus

„Išsinuomosiu stogą saulės elektrinei statyti.” Tokių skelbimų daugėja.

Paskambinus nurodytu telefonu paaiškėjo, kad reikia bent 600 kvadratinių metrų pločio stogo – tris kartus didesnio nei vidutinio gyvenamojo namo stogo.

„Šlaitinis netinka, geriau būtų lygus”, – paaiškina skelbimo autorius. Jis suabejojo ir šiferio stogu: esą tada reikės daugiau vargti montuojant kolektorius.

Ant stogo pašnekovas ketina montuoti kolektorius, o išsinuomoti norėtų mažiausiai 20 metų. Bet geriausia – 25 metams.

Kokia kaina? 1200 litų už metus. Tačiau yra galimybė pratęsti sutartį. Žinoma, jei dar stovės namas ir nuomotojas bus gyvas.

Paskambinęs dar vieno panašaus skelbimo autoriui sužinojau, kad po 20 metų visa saulės elektrinė ant stogo atitektų man už vieną litą.

„O jūsų stogas pietų pusėje? Jo niekas neužstoja?” – klausinėjo pašnekovas. Jam reikia ne mažesnio kaip 210 kvadratinių metrų stogo, nuomotis žada 20 metų.

Norinčių ieškoti nereikėjo

Vilkaviškio verslininkas Petras Žilionis anksčiau pats svarstė statytis saulės elektrinę ant stogo. Tačiau galiausiai nutarė – tegul tuo užsiima kiti, tačiau ant jo bendrovės stogo.

„Nepasitikiu valdžia, nes ji gali smarkiai sumažinti saulės energijos supirkimo kainą.

Todėl aš nusprendžiau stogą išnuomoti tam, kuris nebijo imtis šio verslo”, – „Lietuvos rytui” dėstė vilkaviškietis.

Norinčiųjų ilgai ieškoti nereikėjo. Ant P.Žilionio vadovaujamos bendrovės „Onorė” automobilių serviso pastato išsiteks bent keletas saulės elektrinių.

„Stogą išnuomojau dvidešimčiai metų. Didelių pinigų neuždirbsime, bet vis šis tas”, – sakė P.Žilionis.

Verslininkas teigė pradėjęs mąstyti apie tokią nuomą tada, kai bendrovė įsigijo buvusį fabriką. Jam priklausė daug pastatų, kurių stogai, kaip paaiškėjo, tinkami statyti nedideles saulės jėgaines.

Sugundė ir šlaitas

Vilkaviškyje jis kol kas vienintelis, išnuomojęs stogus. Saulės kolektorius ant serviso stogų panoro statyti penkios bendrovės.

Antai keturias nedideles, 30 kilovatų galios saulės jėgaines, kurios bus užkeltos ant serviso stogo, projektuoja Vokietijos kompanija „Nature Solar”. Ją į Vilkaviškį atvedė vietos verslininkai.

Pasak P.Žilionio, pastatai išsidėstę taip, kad jų stogus puikiai pasiekia saulės spinduliai, niekas jos neužstoja.

„Be to, čia nedidelis šlaitas, o tai patiko verslininkams”, – pasakojo vilkaviškietis.

Visi pastatai yra saugomi, veikia signalizacija. Tai irgi sugundė saulės energijos šalininkus sukirsti rankomis su P.Žilioniu.

O kas bus, jei saulės supirkimo kaina bus sumažinta per pusę ir neapsimokės ją išgauti?

Vilkaviškietis nemano, kad dėl to gali atsirasti bėdų su stogo nuomininku.

„Kaip nors sutarsime dėl sutarties nutraukimo draugiškai”, – numojo ranka P.Žilionis.

Nuomoja ir kaimynams

Lietuvoje sparčiai daugėja verslininkų, kurie ieško didesnių stogų saulės elektrinėms statyti.

Pavyzdžiui, palei Vilnių ir Kauną tam pasirodė tinkami logistikos sandėlių stogai.

Šalia Marijampolės nušvito buvę fermų pastatai, ant kurių stogų dabar puikuojasi tokios elektrinės.

„Dažnai pasitaiko atvejų, kai stogas nuomojamas iš draugo ar kaimyno. Tam nereikia jokių paieškų ar skelbimų”, – pasakojo Lietuvos saulės energetikų asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas.

Baiminasi ilgapirščių

Beje, stogų dairosi ir tie, kurie baiminasi statyti saulės elektrines ant žemės.

„Pasitaiko vagysčių, kolektoriai tiesiog nurenkami nuo žemės. Taip yra atsitikę ir mums”, – pasakojo E.Žilinskas.

Pasak jo, stogo nuomos kaina per metus svyruoja tarp 700 ir 1200 litų. Tačiau asociacijos prezidentas prognozuoja, kad toks saulės energijos populiarumas gali greitai atslūgti.

„Panašiai buvo ir kitose Europos šalyse. Kai valdžia sumažino supirkimo kainą, tokių verslininkų gretos staigiai sumenko”, – sakė E.Žilinskas.

Vilioja gerokai didesnė kaina

Lietuvoje iš viso jau išduota apie 1800 leidimų statyti mažas 30 kilovatų saulės energijos jėgaines.

Jeigu ji statoma ant žemės, elektros supirkimo kaina siekia 1,44 lito už kilovatvalandę.

Tačiau jei saulės elektrinė integruota į namą, valstybė tokią elektrą superka už itin patrauklią kainą – 1,80 lito už kilovatvalandę.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.