Iš biologiškai skaidžių atliekų – biodujos ir kompostas

Biologiškai skaidžios atliekos, patekusios į sąvartyną, kelią grėsmę aplinkai, turi įtakos klimato atšilimui. Tačiau tinkamai jas tvarkant, galima ne tik viso to išvengti, bet ir turėti naudos, kitaip tariant, grąžinti atliekose esančias naudingąsias medžiagas į natūralią apyvartą biodujų bei komposto pavidalu.

Kompostavimo aikštelėse gautas kompostas vėliau yra naudojamas miesto želdinimo darbams (nuotrauka – iš Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro archyvo).
Kompostavimo aikštelėse gautas kompostas vėliau yra naudojamas miesto želdinimo darbams (nuotrauka – iš Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro archyvo).
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 15, 2012, 7:54 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 10:43 AM

Deginant biodujas, galima gaminti elektros bei šiluminę energiją, panaudoti jas karšto vandens ruošimui arba kaip biokurą automobiliams. Gautas kompostas – puiki žemės trąša. Kas yra biologiškai skaidžios atliekos ir kaip jos tvarkomos Lietuvoje?

Biologiškai skaidžiomis atliekomis reikėtų laikyti maisto ruošimo (vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir pan. likučiai) bei žaliąsias (nupjauta žolė, lapai, medžių šakos ir pan.) atliekas. Taip pat popierių ir kartoną, skystas ir kietas maisto produktų atliekas, kurios lieka pramoninėje gamyboje, dumblą.

Patekusios į sąvartyną biologiškai skaidžios atliekos yra. Jei irimas vyksta be deguonies – išsiskiria metano, sieros vandenilio, amoniako ir kitokių lakiųjų organinių junginių, kurie turi įtakos klimato atšilimui. Biologiškai skaidžios atliekos į sąvartynus taip pat pritraukia ir būrius maisto ieškančių graužikų, paukščių, kurie gali platinti įvairias ligas.

Nuveikti darbai

Kalbant apie atliekų ir ypač biologiškai skaidžių tvarkymą, Lietuva, lyginant su kitomis šalimis nėra pirmūnė, tačiau per pastarąjį dešimtmetį padaryta didžiulė pažanga:

Nuo 2000 m. šalyje yra remiama kompostavimo aikštelių statyba, į kurias galima atvežti visas žaliąsias sodo ir daržo atliekas. Gautas kompostas vėliau yra naudojamas miesto želdinimo darbams. Šiuo metu tokių aikštelių yra 21.

Individualių namų gyventojams Lietuvoje veikiantys Regioniniai atliekų tvarkymo centrai (iš viso tokių centrų yra 10) nemokamai dalija specialius konteinerius (dėžes) biologiškai skaidžių atliekų kompostavimui. Ar minėtų atliekų tvarkymo procesas vyksta sklandžiai, papasakoti galėtų patys centrai.

Su virtuvės atliekomis neblogai tvarkosi ir pramonės (konservų, cukraus, alkoholio ir pan.) bei kavinių ir restoranų sektorius. Jie skystas ir kietas maisto atliekas privalo apdoroti patys ar pristatyti tiems, kurie tuo užsiima.

Per pastarąjį dešimtmetį uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę šiukšlynai-sąvartynai, o jų buvo virš 800, pastatyta 11 naujų.

Nuo 2000 m. yra remiamas ir didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelių įrengimas. Į šias aikšteles galima atvežti senus baldus, kitus nebenaudojamus stambius namų apyvokos daiktus ir atliekas. Savivaldybių duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 62 tokios aikštelės.

Aplinkos ministerija skyrė finansavimą ir šiuo metu skiria ne vienam švietėjiškam projektui, kurių tikslas žmonėms paaiškinti, kodėl reikia rūšiuoti atliekas ir kaip teisingai tai daryti.

Būtinas tinkamas atliekų apdorojimas

Lietuva pasirinko mechaninį biologinį būdą. Į sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, aukštosios technologijos jas išrūšiuoja. Ką galima perdirbti – atiduodama perdirbti, perdirbimui netinkamos, bet gerai degančios atliekos panaudojamos energijos gamybai.

Biologiškai skaidžios atliekos šioje sistemoje yra anaerobiškai supūdomos arba kompostuojamos. Iš jų gaunamos minėtos metano dujos arba kompostas.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemos artimiausiu metu turėtų atsirasti devyniuose iš dešimties Regioninių atliekų tvarkymo centrų. Kodėl turėtų? Tiesiog projektų įgyvendinimas ne visuose regionuose yra toks sklandus, kokio norėtųsi, kokio tikėtasi.

Kai kurie centrai rizikuoja netekti finansavimo, jei artimiausiu metu neišspręs problemų su viešaisiais pirkimais. Projektams įgyvendinti numatyta 450 milijonų litų. Lėšos skirtos iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.