Ką, vardan aplinkosaugos, galime padaryti kiekvienas iš mūsų?

Atrodytų visiška smulkmena, bet, pavyzdžiui, namie nuo elektros lempučių ir lempų nuvalius dulkes, bus ne tik šviesiau, bet ir sutaupoma energijos. Pradėti kažką daryti kitaip, keisti savo elgseną, įpročius, nėra lengva, tačiau kartais tai įdomu ir netgi naudinga. Taip tvirtina ekologinės laidos „Pradėk nuo savęs“ ir to paties pavadinimo projekto iniciatoriai.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 23, 2012, 11:08 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 4:51 AM

„Šiandien viena didžiausių aktualijų Lietuvoje – atsinaujinanti energetika. Žmonėms kyla pačių įvairiausių klausimų apie biokuro, vėjo, saulės, geoterminę, vandens energiją“, – pasakoja projektą „Pradėk nuo savęs“ vykdančios viešosios įstaigos „Energijos taupymo priemonės“ vadovė Dalia Juočerytė.

Ne vienerius metus su kolegomis kurianti televizijos laidas apie aplinkosaugą, pašnekovė sako pastebėjusi, kad žmonės, su kuriais tenka bendrauti, labai laukia, tikisi atgalinio ryšio.

„Supratome, jog nuvykę į vieną ar kitą vietą, mes ne tik galime sužinoti, ką nors naujo, įdomaus, bet ir patys galime pasidalinti naudinga informacija su aplinkiniais. Nusprendėme keliaudami po Lietuvą ne tik filmuoti reportažus laidai, bet su savimi vežtis ir lektorių, kuris pravestų teorinį–praktinį seminarą apie aktualiausias nūdienos aplinkosaugos problemas. Savo seminarų ciklą pavadinome taip pat kaip ir šiuo metu rodomą laidą – „Pradėk nuo savęs“, – tvirtina žurnalistė.

Pasak D. Juočerytės, seminarų metu žmonės yra ne tik edukuojami įvairiais aplinkosaugos klausimais, bet ir išklausoma tai, kas jiems yra svarbu, įdomu, kas kelia nerimą. Tai padeda pasirinkti ir temas ateities laidoms. Koks pagrindinis seminarų tikslas?

„Tiek jais, tiek pagal jų medžiagą parengtomis laidomis norime parodyti, kaip atskiruose šalies rajonuose yra plėtojamas biokuro ir biodegalų naudojimas, kaip vyksta visuomeninių pastatų renovacija, kaip modernizuojamos katilinės, kaip buityje yra įdiegiami energiją taupantys įrenginiai, kiti novatoriški sprendimai, panaudojant saulės, vėjo, žemės gelmių ar vandenilio energiją. Tikimės, kad visa ši informacija bei akivaizdūs pavyzdžiai kuo daugiau žmonių paskatins ieškoti alternatyvų energetikoje, taip pat mažinti taršą, renkantis atsinaujinančius energijos išteklius bei energijos taupymo būdus“, – teigia pašnekovė.

Projektą „Pradėk nuo savęs“ jo sumanytojams įgyvendinti padeda savivaldybių asociacija. „Į ją kreipėmės neatsitiktinai – kas geriau, jei ne asociacija žino, kokiame regione kokia tema žmonėms yra svarbiausia“, – tvirtina D. Juočerytė.

Iš viso planuojama surengti 50 seminarų 40-yje savivaldybių. Projektui „Pradėk nuo savęs“ įgyvendinti skirta beveik 240 tūkstančių litų. Didžioji dalis lėšų – iš Europos regioninės plėtros fondo.

Šiuo metu projekto vykdytojai jau yra pravedę penkis seminarus. Visi jie – labai skirtingi tiek savo tematika, tiek auditorija, kuriai buvo skirti. Pavyzdžiui, Šilutėje ir Klaipėdoje į susitikimus su vietos žmonėmis „Pradėk nuo savęs“ komanda vežėsi ir būrį žurnalistų iš įvairių leidinių, kad jie galėtų susipažinti su aktualiomis aplinkosaugos temomis, skleisti informaciją. Tuomet nemažai dėmesio buvo skirta geoterminei Klaipėdos jėgainei.

„Žagarėje daugiausiai diskutavome apie atsinaujinančių energijos šaltinių galimą poveikį aplinkai. Į seminarą buvo kviečiami visi norintys, mat jis vyko regioniniame parke. Kelmėje susitikimą skyrėme vietos verslininkams, kuriems aktualios vėjo bei saulės jėgainių statymo taisyklės. Šeduvoje seminaras buvo orientuotas į vyresnių klasių moksleivius“, – pasakoja pašnekovė.

Anot D. Juočerytės, seminarų temų jie yra suplanavę išties įvairių. Tačiau visuose juose bus stengiamasi pakalbėti ir apie tai, ką, vardan aplinkosaugos, galime padaryti kiekvienas iš mūsų.

„Atrodytų visiška smulkmena, bet, pavyzdžiui, namie nuo elektros lempučių ir šviestuvų nuvalius dulkes, bus ne tik iki 10 proc. šviesiau, bet ir sutaupysime energijos, nes įjungsime mažiau šviesos šaltinių. Verta pakalbėti ir apie galimybę taupyti degalus – vietoj drastiško ir netolygaus važiavimo būdo rinktis važiavimą, stebint šviesoforus bei prisitaikant prie kitų eismo dalyvių. Skirtumas tarp 150 ir 110 kilometrų per valandą greičio gali baigtis ne tik per valandą prarastais 50 litų degalams, bet ir kur kas didesne suma, papildžiusia valstybės biudžetą“ - pastebi D. Juočerytė.

Pagal seminarų medžiagą yra rengiamos laidos. Siekiant šiek tiek žaismingumo, laidos pabaigoje užduodamas koks nors klausimas. Teisingai į jį atsakiusieji gali laimėti įvairių prizų: energiją taupančių LED lempučių, savaitraščio mėnesio prenumeratą. Kas trys mėnesiai vienam laimingajam bus įteiktas ekologiškas šaldytuvas.

Šis aplinkosauginio švietimo projektas nėra vienintelis aplinkosauginį Lietuvos gyventojų sąmoningumą skatinantis projektas. 2007–2013 m. ES paramos finansavimo laikotarpiu Aplinkos ministerija finansavimą yra skyrusi 45 aplinkosaugines temas pristatantiems projektams.

Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.