Dešimties kilometrų apylanka. Tiek, šių metų pavasarį uždarius Panemunės tiltą Kaune, kas rytą ir vakarą tenka įveikti Šančių mikrorajono gyventojams, dirbantiems Panemunėje. Žmonės murkso automobilių spūstyse, degindami degalus, eikvodami laiką ir gadindami nervus.
Nė vienas statybų projektas neapsieina be sunkumų, kurie kyla greta gyvenantiems žmonėms. Bet visa tai lengviau pakeliama žinant, kada jie baigsis.
Vaikams – vargas
„Nepatogumų – į valias. Bet sunkiausia yra vaikams, kurie į mokyklą Šančiuose važiuoja iš Panemunės”, – sakė Šančių seniūnas Ričardas Rusteika. Anksčiau jie pėstute skuosdavo per tiltą, o dabar turi autobusu sukarti netrumpą kelią.
Nors Kauno miesto savivaldybės Transporto tvarkymo skyrius nuo žmonių vargų nenusisuko, maršrutinis autobusas, atriedantis iš Petrašiūnų per Panemunę į Šančius, visų problemų neišsprendė.
„Vaikai šiuo autobusu paprastai atrieda į mokyklą. Bet jis važinėja nedažnai, o pamokų tvarkaraščiai su autobuso tvarkaraščiu anaiptol ne visada sutampa”, – kalbėjo seniūnas.
Mokiniams stotelėse tenka ilgokai patrypčioti, o artėjanti žiema jų tėvams kelia pagrįstą nerimą.
Anot R.Rusteikos, rūpesčių atsirado ir Panemunės gyventojams, kurie gydosi Šančių poliklinikoje.
Pasiekti ją pasiligojusiems ar vyresnio amžiaus žmonėms šiuo metu – sunki užduotis.
„Nebegalime atvažiuoti”, – ne vienas senolis su ašaromis akyse guodėsi ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios Šančiuose kunigui, kad neįstengia pasiekti šių maldos namų ir kartu dalyvauti mišiose.
Uždarius tiltą, prasčiau ėmė sektis ir Šančiuose dirbantiems verslininkams.
Mat atkakti kad ir iki parduotuvės „Šilas” pirkėjams šiuo metu daug sudėtingiau.
Kelyje – gaišatis
„Nėra Panemunės tilto, užtat yra daug sunkumų”, – pratarė Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė. Ji pati, kaip ir dauguma žmonių, į darbą Panemunėje išsirengia gerokai anksčiau nei buvo įpratusi.
„Gyvenu Vytėnuose. Kad rytą išvengčiau apylankoje susidarančių spūsčių, iš namų išvažiuoju anksti.
Kadangi darbe neretai užsibūnu iki vėlyvo vakaro, grįžtant namo spūstys jau būna ištirpusios. Tačiau daugumai žmonių jų nepavyksta išvengti”, – sakė R.Žolynienė.
Jos teigimu, gyventojai prieš uždarant tiltą buvo sunerimę, kad policijos pagalbos prisišaukti bus ypač sunku. Mat policijos nuovada iš Panemunės buvo perkelta į A.Juozapavičiaus prospektą.
Policininkai atvažiuoja, nors ir užgaišta kelyje ilgiau. O štai mokykloms suderinti pamokų tvarkaraščių su viešojo transporto autobusų tvarkaraščiais galutinai dar nepavyko.
Panemunės seniūnė pritarė kolegai iš Šančių, kad, uždarius tiltą per Nemuną, daugiausia sunkumų kyla pasiligojusiems žmonėms.
Nors Panemunėje yra nedidelis šeimos gydytojų centras, dauguma gyventojų pagalbos vis dėlto kreipiasi į Šančių poliklinikos medikus. O juos pasiekti šiuo metu – vienas vargas.
Spūstys apylankoje rytais – didžiulės, o dauguma tyrimų poliklinikos laboratorijose atliekama būtent rytą.
Kadangi Panemunės tilto rekonstrukcijos galo nematyti, pagalbos ranką suskubo tiesti patys medikai. Šančių poliklinikos administracija jau parūpino patalpas Panemunėje, kuriose įrengs filialą.
Perrašė tvarkaraščius
„Ar tai būtų Parodos gatvė, ar Panemunės tiltas, ar bet kuris kitas rekonstruojamas kelio ruožas, nukirtus įprastą jungtį tarp mikrorajonų visada vieniems gyventojams kyla sunkumų, o kitų gyvenimas šiek tiek palengvėja”, – užsiminė Kauno miesto savivaldybės Transporto tvarkymo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Jo teigimu, Piliakalnio gatvės gyventojai niekada anksčiau neturėjo tokio gero susisiekimo kaip šiuo metu. Mat kone visas viešasis miesto transportas dabar važiuoja pro šalį. Žinoma, dovanų palikdamas ir teršalus.
Nors nauji autobusų maršrutai nusistovėjo, vis dėlto šio skyriaus darbuotojams nuolat tenka išklausyti žmonių prašymų pakoreguoti eismo tvarkaraščius.
Kauniečiai, rytą vakarą įveikdami 10 kilometrų apylanką, per mėnesį į darbą ir iš jo sukaria kone 500 kilometrų ilgesnį kelią. Todėl, nelygu automobilis, degalams kas mėnesį papildomai turi skirti apie 200 litų. O jei tenka pasistumdyti spūstyse – ir dar daugiau.
Pailgėjus trasoms ir atsiradus naujų maršrutų, neišvengiamai padidėjo ir Kauno viešojo transporto degalų sąnaudos.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius apskritai puoselėjo planus įrengti žiedinių sankryžų labiausiai apkrautose Panemunės mikrorajono gatvių sankryžose.
Taip pat būta kalbų artimiausiu metu platinti Marijampolės plentą – ruožą šalia Kauno hidroelektrinės.
Tačiau įrengti nors vieną žiedinę sankryžą reikėtų 120–180 tūkst. litų, o miesto valdžia visiems šiems darbams ketino atseikėti vos 200 tūkst. litų. Vargu ar šios investicijos apskritai protingos, jei neskiriama dėmesio bėdų priežastims panaikinti.
Sunkumai ilgam?
Prieš pusantrų metų Kaune pradėtas rekonstruoti A.Juozapavičiaus prospektas netrukus atgis. Bendrovė „Kauno tiltai” jau paklojo apatinį asfalto sluoksnį, ir automobilių eismas vyksta be rimtesnių apribojimų.
Tačiau atnaujintas prospektas tapo aklagatviu. Mat rekonstruojamas Panemunės tiltas, į kurį jis remiasi, atrodo, ilgai bus uždarytas.
Jei niekas nesikeis, maždaug dar penkerius metus Šančiuose ir Panemunėje gyvenantys žmonės turės taikstytis su sunkumais. Mat Panemunės tilto rekonstrukcijos projekto finansavimas stringa. Šiemet jam skirta šešiskart mažiau pinigų nei planuota.
Griaus ir statys
Panemunės tiltas buvo leisgyvis – avarinės būklės. Jo perdanga buvo taip susidėvėjusi, kad, anot statybininkų, gelžbetoninės konstrukcijos galėjo bet kada įgriūti.
Tiltą žūtbūt reikėjo uždaryti. Pasvėrus visus „už” ir „prieš”, jį nutarta rekonstruoti: sutvirtinti atramas, o seną perdangą nugriauti ir sumontuoti naują.
Pagal šių metų pradžioje pasirašytą sutartį tarp Kauno miesto savivaldybės ir bendrovės „Kauno tiltai”, projektui įgyvendinti buvo numatyti treji metai, o jam finansuoti – 100 mln. litų, maždaug po trečdalį šios sumos skiriant kasmet.
Nepamirštas buvo ir atsarginis variantas: jei finansavimas pradėtų strigti, projektą pratęsti dar porai metų.
Prieš gerą pusmetį pačiai Kauno rajono savivaldybei, užsakiusiai tilto rekonstrukciją, optimizmo netrūko. Tačiau neilgam. Mat šiemet vietoj planuotų 30 mln. litų projektui ji skyrė tik 5 mln. litų.
Proceso nepaspartinsi
Tiltų statyba, kaip ir rekonstrukcija, ypač sudėtinga. Visi darbai surikiuojami į tam tikrą eilę, kurios būtina paisyti. Nėra pinigų? Tenka sustoti.
„Rekonstruojant geležinkelį ar magistralę, gavus papildomų lėšų įmanoma mesti visas pajėgas ir vienu metu skirtinguose kelio ruožuose paspartinti darbus.
Tačiau to neįmanoma padaryti rekonstruojant tiltą. Jei keletą metų marintas finansavimas staiga atsigautų, paskubėti ir laiku baigti projekto nepavyktų”, – sakė bendrovės „Kauno tiltai” generalinio direktoriaus pavaduotojas Aldas Rusevičius.
Pavyzdžiui, rekonstruojant Panemunės tiltą, apie 3 tūkst. tonų sverianti plieninė perdangos konstrukcija, montuojant ją viename upės krante, pamažu turės būti užstumta ant upėje esančių tilto atramų.
Tai – darbas, kurio paspartinti neįmanoma. Juk daugiau kaip šimtas atskirų metalo sekcijų bus virinamos viena po kitos ir tik perstūmus sumontuotą dalį bus galima prijungti kitą.
Pusiaukelėje darbų nemesi
Kauno miesto savivaldybės atseikėtų 5 mln. litų pakako iš dalies pasirengti rekonstrukcijai. Sumontuotas laikinasis tiltas, skirtas tik statybos darbams vykdyti.
Juo statybinė įranga bus gabenama iki upėje esančių tilto atramų. Šios bus sutvirtintos ir paplatintos.
Darbininkai jau išardė šalitilčius, asfalto dangą, bet dar ardomos gelžbetoninės tilto sijos. Visi ant tilto buvę ryšių tinklai perkelti į diukerį – vamzdį po Nemunu.
Be savivaldybės skirtų 5 mln. litų, kita tiek investavo ir pati „Kauno tiltų” bendrovė. Pinigų trūko, bet, pasak A.Rusevičiaus, pradėjus griauti tiltą, neįmanoma staiga visko mesti.
Vien specialiai technikai dar kartą atgabenti reikėtų papildomų lėšų.
Yra ir technologinių ypatybių, į kurias būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, rengiant konstrukcijoms montuoti skirtą aikštelę, upės vagoje turi būti sukalta vadinamoji spraustasienė ir supiltas gruntas.
Pusiaukelėje tokių darbų palikti negalima, nes pavasarinio potvynio vanduo visa tai išardytų, pasroviui nunešdama ir investicijas.
Technologijos – brangios
Panemunės tiltui rekonstruoti reikės 100 mln. litų. Pasak A.Rusevičiaus, vieni sudėtingiausių ir brangiausių tilto statybos darbų – atramų bei pamatų upėje tvirtinimas, platinimas, metalinių laikančiųjų sijų gamyba ir montavimas, monolitinės gelžbetoninės perdangos plokštės įrengimas.
„Panemunės tilto tarpatramiai siekia per 70 metrų, o metalinių perdangos sijų aukštis – kone pusketvirto metro.
Tokių parametrų tilto sijų plienas turi būti išskirtinės kokybės, o virinti konstrukcijas turi teisę tik atestuoti profesionalai.
Kiekvienas metalo gaminys tikrinamas laboratorijoje. Specialia įranga bus peršviesta ir kiekviena suvirinta metalo siūlė”, – paaiškino A.Rusevičius.
Tilto istorija
• Panemunės tiltas yra vienas seniausių Kaune. Jis perstatytas 1954–1957 metais ant dar 1921 metais statyto tilto atramų.
• Tiltas yra svarbus Kauno transporto susisiekimo sistemai. Jis jungia Žemuosius Šančius su Panemune, A.Juozapavičiaus prospektą ir Tilto gatvę.
• 1996 m. buvo planuota jį rekonstruoti, tačiau tam pasipriešino vietos gyventojai.
• 2003–2008 metais, atlikus tilto techninės būklės įvertinimą, buvo rekomenduota statyti naują tiltą, nes taip būtų ir saugiau, ir ekonomiškiau.
