Tokią versiją iškėlęs fizikas Rolandas Asauskas sakė, kad Ignalinos reaktorius per metus pagamindavo tiek karinio plutonio, kad jo būtų užtekę 20-25 branduolinėms bomboms.
Neva dėl to Ignalinos atominės uždarymas buvo viena iš stojimo į ES sąlygų.
Portalo lrytas.lt kalbintas atominės fizikos ekspertas Jonas Gylys tokius pareiškimus vadino „kliedesiais“ ir tvirtino, kad IAE buvo uždaryta dėl saugumo spragų, o plutonio sodrinimas joje nebuvo vykdomas.
Uždaryta dėl techniškai nesaugaus reaktoriaus
„Ar dabar supratote, kodėl reikėjo uždaryti Ignalinos AE? Nes RBMK reaktorius gamina karinį plutonį“, - interviu „Karštam komentarui“ tikino R. Asauskas.
Vidmantas Jankauskas, konsultavęs Europos Komisiją energetikos klausimais, teigė, kad apie IAE uždarymą kalbėta jau nuo 1992 metų, nes buvo susirūpinta reaktoriaus saugumu.
„Kalbų apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą dėl branduolinės ginkluotės gamybos iš esmės nebuvo. Nesakyčiau, kad ši elektrinė savo išskiriamomis branduolinėmis atliekomis yra kažkuo išskirtinė ar pavojinga“, - teigė V. Jankauskas.
KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros dėstytojas Jonas Gylys sakė, kad panašaus tipo reaktoriai iš tiesų galėjo būti naudojami plutonio sodrinimui, tačiau IAE tam nebuvo galimybės.
„Kai kurios elektrinės sukonstruotos taip, kad ne visi strypai (kalbama apie branduolinio kuro strypus. – Red.) galėtų būti panaudojami elektros gamybai – kai kur atskirai įdėti tik urano 238 strypai, kuriuos švitinant gaminamas plutonis. IAE tokios galimybės niekada net technologiškai nebuvo“, - pasakojo J. Gylys.
Tokioje branduolinėje jėgainėje, kaip Ignalinos, buvo dedami iš dviejų elementų – urano 238 ir urano 235 - sudaryti kuro strypai. Vykstant skilimo procesams, dalis urano 238 tampa plutoniu 239, kuris gali būti naudojamas kitokio tipo reaktoriuose arba atominiams ginklams gaminti.
Gali tapti ateities žaliava kurui
Atskirti plutonį nuo urano yra labai brangu ir sudėtinga. Daug paprasčiau gauti iškastinio branduolinio kuro, nei perdirbti seną.
„Išdegintos kasetės yra pakeičiamos šviežiu kuru, o išimtas jis yra laikomas šalia reaktoriaus. Panaudotam uranui su plutonio priemaišomis lieka du keliai – arba jis laikomas atliekomis ir dedamas į saugyklas, kaip yra Lietuvoje, arba jis keliauja į perdirbimo gamyklas, kaip yra Prancūzijoje, Japonijoje, ten tas kuras naudojamas kitokio tipo elektrinėse. Tačiau tas procesas yra brangus.
Žmonės, kurie šneka, kad mūsų turimos radioaktyvios atliekos yra Dievo rykštė ir mes užsiteršime aplinką, yra teisūs tik iš dalies. Kartu šios atliekos yra ateities žaliava, kurią perdirbus būtų galima naudoti kitokio tipo atominėse elektrinėse. Net ir šiuo metu tai įmanoma padaryti, tiesiog neapsimoka, nes iškastinis kuras yra gerokai pigesnis už perdirbtą“, - sakė profesorius.
Fizikas taip pat ramina tuos, kurie bijo, kad radioaktyvias atliekas teroristai gali panaudoti atominės bombos gamybai.
„Net ir teroristus vargu ar sudomintų IAE atliekos, nes jose plutonio palyginti nedaug. Be to, jie neturėtų tokių technologinių galimybių jį išskirti. Žinoma, visuomet egzistuoja „nešvarios bombos“ tikimybė, kai radioaktyvios atliekos sumaišomos su sprogmenimis ir yra užteršiamas tam tikras miesto plotas“, - sakė J. Gylys.
