Vietoj mazuto teks pirkti gerokai brangesnį dyzeliną arba suskystintas dujas, laivuose diegti specialią įrangą – visa tai smarkiai didins krovinių gabenimo jūromis paslaugas. Niūrioms prognozėms išsipildžius, dalies krovinių neteks ir Klaipėdos uostas, gali būti uždaryta ir itin svarbi keltų linija į Vokietijos Kylio uostą.
Degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, didinantys oro taršą sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis. Jie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatina rūgščiųjų kritulių susidarymą. Todėl Europos Sąjungos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, teks paisyti direktyvos, pagal kurią sieros kiekis mažinamas dešimt kartų – iki 0,1 proc.
Teks didinti kainas
Visas Baltijos regionas patenka į specialią emisijos kontrolės zoną. Direktyvos reikalavimai taps rimtu iššūkiu laivybos kompanijoms. Joms teks naudoti brangesnius, bet švaresnius degalus. Jūrinio dyzelino tona dabar kainuoja 310 dolerių daugiau nei toks pat kiekis mazuto.
Per metus vienas laivas sunaudoja vidutiniškai apie 50 tūkst. tonų degalų. Dar brangiau kompanijoms atsieitų savo laivuose sumontuoti katalizatorius, kurie iš mazuto išskiria sierą. Ši įranga vienam laivui kainuoja nuo 3 iki 4 mln. eurų.
Tokią sumą investuoti į senesnius laivus esą neapsimoka, tad daugelis savininkų greičiausiai rinksis brangesnius degalus, taip padidindamos sąnaudas 30-40 proc. Jau dabar žinoma, jog katalizatorius įsigyti planuojama vos 2,5 proc. Iš 14 tūkst. regiono laivų.
Papildoma finansinė našta neabejotinai pabrangins krovinių gabenimo paslaugas. Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigė, jog dabar įmonės sprendžia galvosūkį, kaip paskirstyti išaugusias sąnaudas.
Užkrauti visą naštą galutiniam vartotojui nesanti geriausia išeitis – mokėti trečdaliu brangiau vargu ar daugelis ryžtųsi. Tokiu atveju kai kurias linijas tektų tiesiog uždaryti, o krovinius gabenti sausuma – toks pervežimo būdas jau dabar pigesnis.
Nuo 2015 metų įsigaliojus direktyvai, vieno krovininio kelto reiso kaina vidutiniškai pabrangtų nuo 6 iki 10 tūkst. eurų. Pasak G. Kutkos, didžiausia grėsmė kyla keltų linijai iš Klaipėdos į Kylį. Smarkiai išaugus gabenimo kaštams, kroviniai būtų perkelti į sausumos kelius. Mažiau nerimo dėl krypties į Švediją, nes į šią šalį vežti krovinius aplinkui sausuma atsieitų brangiau.
„Galime guostis bent tuo, jog susisiekimas sausuma per Lenkiją į Vokietiją dar yra gana prastas, iki 2016-2018 metų didesnio pagerėjimo čia nenusimato“, - sakė G. Kutka.
Laivai pralenks Klaipėdos uostą?
Laivų savininkai suka galvas, kaip reikės išsilaikyti rinkoje įsigaliojus naujiems reikalavimams, nes jokių garantijų nei paramos iš ES nesulaukia. Kompanijoms teks skolintis arba trauktis iš rinkos.
G. Kutka prognozavo, jog siekdamos sumažinti sąnaudas, įmonės bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių, galbūt ir atlyginimus, turės atsisakyti planų dėl darbo sąlygų gerinimo, techninės įrangos atnaujinimo.
Esą nesunku numatyti, jog po kelerių metų iš rinkos pasitraukus daliai kompanijų arba joms sumažinus reisų Lietuvos kryptimi, į Klaipėdos uostą atplauks mažiau laivų. Tai reiškia mažesnes pajamas ir uostui, kurias šis uždirba iš rinkliavų.
Įsigaliojus ES direktyvai dėl jūrinio kuro konkurencinę kovą laimės Viduržemio regiono uostai. Pasak G. Kutkos, būta bandymų direktyvos reikalavimus pritaikyti ir šiam regionui, tačiau Europos Parlamentas tam nepritarė.
Naudą pajus laivų statytojai
Nuo 2015-ųjų direktyvos reikalavimai įsigalioja Baltijos regione, Lamanšo sąsiauryje, taip pat ir Šiaurės Amerikos vandenyse plaukiojantiems laivams. Nuo 2020 metų jau visiems laivams bus privalu naudoti degalus, kurių sudėtyje sieros kiekis neviršija 0,5 proc.
Vadinamosios žaliosios laivybos eros pradžia ne visiems reiškia nuostolius. Tai naujos galimybės laivų statytojams bei remontininkams, technologijų kūrėjams.
Lietuvos laivų statytojai jau turi sėkmingos patirties įgyvendinant žaliosios laivybos projektus, mūsų šalyje buvo statomas dujomis (LNG) varomas keltas.
Inovacinių technologijų kūrėjai laivų statytojams ir savininkams šiuo metu gali pateikti kelias alternatyvas. Viena iš jų – laivuose naudoti suskystintas dujas. Tokie laivai jau yra statomi Skandinavijos šalyse ir Klaipėdoje, tačiau ši sistema tinka tik naujos statybos laivams. Be to, šiuo metu trūksta infrastruktūros – suskystintųjų gamtinių dujų terminalų.