„Neįžvelgiu jokios tikėtinos politinės sanklodos, kuri
galėtų atgaivinti branduolinę energetiką Vokietijoje“, -
P.Altmaieris sakė duodamas interviu, kurį penktadienį paskelbė
regioninis dienraštis „Leipziger Volkszeitung“.
Po 2011 metais Japonijoje įvykusios Fukušimos branduolinės
katastrofos Vokietija pasiryžo vykdyti ambicingą „energetikos
revoliuciją“ - uždaryti visas savo atomines jėgaines iki 2022 metų
ir skatinti atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė ir
vėjas, energetiką.
Tačiau didėja nerimas, jog ši programa lems smarkų elektros
brangimą, taip pat kyla abejonių, ar pavyks sukurti tinklą, kuriuo
energija iš jėgainių Šiaurės jūros pakrantėse būtų tiekiama
į pramoninius šalies pietinius regionus.
Tuo tarpu regioninis dienraštis „Rheinische Post“ pirmadienį
paskelbė ES energetikos komisaro Guentherio Oettingerio (Giunterio
Ėtingerio) interviu, kuriame jis teigė, kad „po 40 metų
branduolinė energetika Vokietijoje tebebus“.
Pasak komisaro, Europoje tebeveikia 140 atominių elektrinių, o
branduolinės sintezės technologijos daro sparčią pažangą.
„Galbūt ši technologija vieną dieną bus priimta Vokietijoje“, -
pažymėjo G.Oettingeris, kuris pats yra vokietis.
P.Altmaieris taip pat pažadėjo, kad iki 2030 metų bus parinkta
vieta nuolatinei nacionalinei branduolinių atliekų saugyklai.
„Mes kartu ieškome visoje šalyje“, - sakė jis, pridūręs, kad
šios paieškos bus paspartintos ateinančiais metais.
Šios paieškos bus „bendrai finansuojamos ir vykdomos“ Vokietijos
branduolinės energetikos bendrovių, nurodė ministras.