„Neįžvelgiu jokios tikėtinos politinės sanklodos, kuri galėtų atgaivinti branduolinę energetiką Vokietijoje“, - P.Altmaieris sakė duodamas interviu, kurį penktadienį paskelbė regioninis dienraštis „Leipziger Volkszeitung“.
Po 2011 metais Japonijoje įvykusios Fukušimos branduolinės katastrofos Vokietija pasiryžo vykdyti ambicingą „energetikos revoliuciją“ - uždaryti visas savo atomines jėgaines iki 2022 metų ir skatinti atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė ir vėjas, energetiką.
Tačiau didėja nerimas, jog ši programa lems smarkų elektros brangimą, taip pat kyla abejonių, ar pavyks sukurti tinklą, kuriuo energija iš jėgainių Šiaurės jūros pakrantėse būtų tiekiama į pramoninius šalies pietinius regionus.
Tuo tarpu regioninis dienraštis „Rheinische Post“ pirmadienį paskelbė ES energetikos komisaro Guentherio Oettingerio (Giunterio Ėtingerio) interviu, kuriame jis teigė, kad „po 40 metų branduolinė energetika Vokietijoje tebebus“.
Pasak komisaro, Europoje tebeveikia 140 atominių elektrinių, o branduolinės sintezės technologijos daro sparčią pažangą. „Galbūt ši technologija vieną dieną bus priimta Vokietijoje“, - pažymėjo G.Oettingeris, kuris pats yra vokietis.
P.Altmaieris taip pat pažadėjo, kad iki 2030 metų bus parinkta vieta nuolatinei nacionalinei branduolinių atliekų saugyklai.
„Mes kartu ieškome visoje šalyje“, - sakė jis, pridūręs, kad šios paieškos bus paspartintos ateinančiais metais.
Šios paieškos bus „bendrai finansuojamos ir vykdomos“ Vokietijos branduolinės energetikos bendrovių, nurodė ministras.
