Šis energijos gamybos būdas padeda atsikratyti priklausomybės nuo vis brangstančių dujų, o tuo pačiu ir efektyviai panaudoti šiukšles, kurių perpildyti sąvartynai.
Šilumai ir elektros energijai gaminti Suomijos koncerno „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje naudoja ir biokurą. Jis sudarys trečdalį viso kuro, likusi dalis energijos bus gaminama iš buitinių ir pramoninių atliekų.
Lydėjo nerimas ir protestai
Šį projektą nuo pirmųjų dienų lydėjo aktyvių visuomenininkų protestai. Žmonės baiminosi, kad dar vienas stambus pramoninis objektas miesto pašonėje tik padidins oro taršą, skleis nemalonius kvapus ir gadins gyventojų sveikatą. Tačiau jėgainės statytojai išpildė aplinkosaugininkų iškeltas sąlygas ir pasižadėjo būti atviri visuomenei.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros specialistai turi galimybę bet kurią akimirką virtualiai prisijungti prie jėgainės vidinės kompiuterinės sistemos ir pamatyti, koks teršalų kiekis patenka į aplinką - tai nuolat fiksuoja speciali įranga. Šiuos duomenis esą galės gauti bet kuris gyventojas, jam tereikės kreiptis į aplinkosaugininkus. Oro taršos stebėsenos rezultatus realiu laiku bus galima matyti ir „Fortum Klaipėda“ interneto tinklalapyje.
Dar viena tokio tipo jėgainė po kelerių metų turėtų pradėti veikti ir Kaune. Šiuo metu rengiamas projekto detalusis planas. Ketinimų protokolas dėl trečiosios jėgainės Vilniuje statybos pasirašytas ir su šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Tačiau kada jėgainė galėtų pradėti veikti sostinėje, kol kas nesiryžtama prognozuoti.
Žada mažesnę šilumos kainą
Europoje iš viso veikia per 400, Prancūzijoje apie 130, Skandinavijoje – daugiau nei pusšimtis tokio tipo jėgainių. Manoma, jog Lietuvai visiškai užtektų trijų, norint tinkamai panaudoti išrūšiuotas atliekas ir apsirūpinti pigesne energija.
Klaipėdos jėgainę valdančios bendrovės „Fortum Klaipėda“ vadovo Juozo Donielos teigimu, čia gaminama energija bus dešimtadaliu pigesnė nei pagaminta „Klaipėdos energijos“. Per metus termofikacinė elektrinė bus pajėgi tenkinti iki 40 proc. viso miesto šilumos energijos poreikio. Tad žadama, jog netrukus šildymo kainos mažėjimą turėtų pajusti ir gyventojai.
Sąvartynų kalnai mažės
Šiomis dienomis Klaipėdos pašonėje pradėjusi veikti jėgainė išbando sumontuotą įrangą. Pirmiausiai pradėta deginti biokurą. Po kelių savaičių bus pradėtos vežti ir deginti išrūšiuotos buitinės ir pramoninės atliekos. Tam rengiasi ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, baigiantis montuoti mechaninio rūšiavimo liniją. Iš gyventojų surinktos atliekos bus rūšiuojamos rankomis – iš bendro šiukšlių kiekio iš renkamas plastikas, metalas ir stiklas.
Lietuvoje daugiau nei 90 proc. buitinių atliekų vis dar išvežama į sąvartynus, kai Skandinavijos šalyse ši dalis siekia vos 2 proc. Klaipėdos jėgainei pradėjus dirbti visu pajėgumu į sąvartyną bus išvežama tik tai, kas liks po deginimo proceso. Aplinkai pavojingos atliekos laivais iš Klaipėdos uosto bus gabenamos į Norvegiją.
Naujoji termofikacinė jėgainė šilumą parduos bendrovei „Klaipėdos energija“ ir tieks į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Elektros energija bus tiekiama į bendrą Lietuvos energetinį tinklą.
Jėgainės elektrinė galia - 20 MW, šiluminė - 50 MW. Dirbdama visu pajėgumu per metus jėgainė sunaudos apie 100-130 tūkst. tonų buitinių atliekų, tiek, kiek surenkama visame Klaipėdos regione. Iš jų ir biokuro per metus bus pagaminta apie 140 GWh elektros energijos ir apie 400 GWh šilumos energijos.
Termofikacinės jėgainės statyba kainavo beveik 500 mln. litų. Įmonėje dirba 35 specialistai, kuriuos darbui parengė tokiose jėgainėse patirtį sukaupę Suomijos, Vokietijos ir Švedijos ekspertai.
