Pajūrio verslininkus žlugdo merdintis Palangos oro uostas

Kam gaišti laiką kelionėje iki Klaipėdos, jei galima tiesiogiai nuskristi į Vilnių ir likti ten? Tokį argumentą dažniausiai pateikia užsienio svečiai, atsisakę renginį organizuoti pajūryje. Neigiamus atsakymus iš savo partnerių ir investuotojų jau įprato girdėti čia įsikūrę verslininkai.

Prieš kelerius metus iš pagrindų už ES lėšas rekonstruotas Palangos oro uostas didiesiems vežėjams per menkas kąsnis.<br>E. Petkutė
Prieš kelerius metus iš pagrindų už ES lėšas rekonstruotas Palangos oro uostas didiesiems vežėjams per menkas kąsnis.<br>E. Petkutė
Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Feb 7, 2013, 7:19 AM, atnaujinta Mar 12, 2018, 10:54 AM

Svarbūs tarptautiniai renginiai aplenkia pajūrį, nes jis sunkiai pasiekiamas oro keliais. Apie naujas skrydžių kryptis į Londoną ir Hamburgą svajoję Palangos oro uosto vadovai priversti pripažinti - ir šį sezoną naujų maršrutų keliautojams pasiūlyti negalės.

Regioninis Palangos oro uostas gali pasigirti praėjusius metus baigęs sėkmingai – aptarnavo 128 tūkst. keleivių. Tai 15 proc. daugiau nei 2011-aisiais.

Keleivių daugėja, skrydžių - ne

„Augimas gana ryškus, jaučiame pagyvėjimą. Ekonomika atsigauna, žmonės daugiau keliauja atostogų į užsienį, daugėja ir verslo klientų, skrendančių į Kopenhagą. Kompanija „SAS“ padidino savo lėktuvų parką, siunčia didesnius orlaivius, nes kai kuriuose reisuose trūkdavo vietų“, - sakė Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.

Ji pranešė, jog nuo birželio vidurio atnaujinamas reisas į Maskvą, planuojama keleivius skraidinti vieną arba du kartus per savaitę. Norą skraidinti šią kryptimi pareiškė dar vienas oro vežėjas, tačiau su juo derybos dar nebaigtos.

Pagrindinėmis skrydžių kryptimis iš Palangos išlieka Kopenhaga, Oslas ir Ryga. Tačiau jų nepakanka, kad Lietuvos pajūris taptų patrauklus oro keliaujantiems turistams ir čia investuoti norintiems užsienio verslininkams. Vis sunkiau prisikviesti ir tarptautinių renginių organizatorius, derybose jau negelbsti ir pagrindinis koziris – visai šalia esanti, į UNESCO paveldo sąrašą įrašyta unikalioji Kuršių nerija.

Atgraso dideli atstumai

Norint pasiekti Klaipėdą ir Neringą, tenka iš Vilniaus oro uosto riedėti automobiliu dar daugiau kaip 300 kilometrų. Papildomos kelios valandos kelionės atgraso daugelį čia paviešėti norinčių svečių.

„Negalime išplėtoti konferencinio turizmo, nes regionas sunkiai pasiekiamas. Mūsų partneriai, kuriuos kviečiame į tarptautinius renginius, susižavi mūsų idėjomis, tačiau pradėję domėtis logistika, atvykti ir dalyvauti paprastai atsisako.

Jie atvirai pasako, jog nesame tokie svarbūs, kad jie skristų pas mus su dviem ar trimis persėdimais“, - situaciją atskleidė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

Į Klaipėdą užsuks trumpam

Tikrais užkampio gyventojais klaipėdiečiai pasijuto ir išvydę Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai darbotvarkę. Iš beveik 200 renginių Klaipėdoje vyks tik vienas – liepos 12–14 dienomis čia turėtų viešėti ES šalių atstovai, iš viso apie pusantro šimto svečių. Jie bus supažindinti su krašto tradicijomis, papročiais, aplankys Kuršių neriją. Verslininkų viltys užsidirbti šiuo svarbiu šaliai metu žlugo.

Užsienio reikalų ministerija dar praėjusių metų pradžioje sukvietė į pasitarimą verslo struktūrų atstovus siekdama supažindinti su būsimais renginiais. Pajūrio atstovams be užuolankų buvo pasakyta, kad Vakarų Lietuvoje renginių nenumatyta dėl prasto susisiekimo. Esą vežti kelis šimtus žmonių iš Vilniaus pernelyg brangu, be to, kelionės atimtų nemažai brangaus laiko.

Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko prašymai taip pat liko neišgirsti. Miesto vadovas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas klausimus, susijusius su jūriniu transportu ir turizmu, žuvininkystės reikalais perkelti svarstyti į Klaipėdą.

Įtampa rinkoje tęsiasi

Pernai Palangos oro uosto vadovybė pradėjo derybas su Didžiosios Britanijos ir Vokietijos oro vežėjais, kad jau artimiausiu metu atsirastų dvi naujos kryptys iš Palangos į Londoną ir Hamburgą. Po ilgų diskusijų prisidėti pritraukiant naujus partnerius ryžosi ir kelios pajūrio savivaldybės, sutikusios finansuoti rinkodaros programą. Kol kas galutinių atsakymų nė vienas aviakompanija nepateikė.

„Šį sezoną naujų reisų neatsiras. Verslininkai žino, kiek tai trunka. Dabar jau reikia žvelgti į priekį ir dirbti kitiems, o ne šiems metams“, - vilčių nepuoselėjo V. Kažuro.

Pasak J. Jucevičiūtės, Palangos oro uostas susiduria su ta pačia problema kaip ir kiti mažieji oro uostai, esantys aplink Baltijos jūrą. Galimybes pritraukti naujų vežėjų menkina tai, jog Palangą iš vienos pusės supa jūra.

„Aviacijos rinka šiuo metu įtempta, nemažai aviakompanijų atsidūrė ant bankroto ribos. Tad jos dar atidžiau renkasi, kruopščiau skaičiuoja, kurios kryptys jiems naudingesnės, kuriose bus didžiausi keleivių srautai, o tuo pačiu ir pelnas.

Kompanijoms reikia garantijų, kad lėktuvai bus užpildyti. Verslininkai nori naujų krypčių, tačiau kai kalba pasisuka apie garantijas, tarkime, verslo įmonės išpirktų dalį vietų lėktuve, tos rizikos niekas nenori prisiimti“, - dar vieną problemą įvardijo Palangos oro uosto vadovė.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja V. Kažuro nebuvo linkusi su tuo sutikti.

„Verslininkas rizikuoja savo pinigais. Valstybinis Palangos oro uostas ir Susisiekimo ministerija, kuriai jis pavaldus, įsivaizduoja, kad mūsų verslininkas, kuriam turto, žemės mokesčiai padidėjo ne procentais, o kartais, dar turi prisiimti kitos valstybės verslo riziką. Juk skraidina privačios bendrovės. Lengva skaičiuoti svetimus pinigus, o skirstyti dar lengviau“, - piktinosi pašnekovė.

Ragina atverti kelius kaimynams

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai jau 10 metų nesugeba įtikinti valdžios, kad be valstybinės paramos regioninis oro uostas negalės patenkinti regiono poreikių.

Kovoti dėl skrydžių krypčių į Vokietijos oro uostus Hamburgą ar Frankfurtą bei Olandijos sostinę Amsterdamą Vakarų Lietuvos verslininkai ėmėsi bankrutavus Lietuvos nacionaliniam oro vežėjui. Tačiau kovos pabaigos nematyti.

„Viešbučių mūsų krašte pakankamai, yra ir golfo laukai, kitokių pramogų, bet nėra kaip atskristi. Palangos oro uostas niekada nepralenks Vilniaus, to net nereikia siekti, jis turi likti regioniniu, tačiau su 3-4 nuolatinėmis skrydžių kryptimis“, - aiškino V. Kažuro.

Patogaus susisiekimo oro keliais Klaipėdoje reikia ir veikiančioms laivybos kompanijoms, kurių besikeičiantys darbuotojai sudaro nemažą keliaujančių į Vilniaus ir Rygos oro uostus srautą.

Palangos oro uostas labai svarbus Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai, nes mūsų investuotojas rinkdamasis vietą tarp, pavyzdžiui, Slovakijos, kuri yra netoli Vokietijos, svarsto, ar teks važiuoti mašina 300 kilometrų, ar galės tiesiogiai pasiekti savo darbo vietą“, - teigė V. Kažuro.

Klaipėdos regiono verslininkai tikisi, kad neseniai pasikeitusi valdžia pagaliau išgirs ir kitą jų prašymą – įteisins supaprastintą vizų režimą pasienio gyventojams. Šiuo metu turistai iš Rusijos ir Baltarusijos sudaro didžiausią dalį atvykstančiųjų ilsėtis į Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.