Aktorius J. Ironsas: „Tik nesakykite, kad atliekų rūšiavimas negali atnešti pinigų“ (video)

Specialiai lrytas.lt iš Briuselio

J. Ironsas sukūrė filmą apie šiukšles "Trashed".<br>"Reuters"
J. Ironsas sukūrė filmą apie šiukšles "Trashed".<br>"Reuters"
Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė

Mar 8, 2013, 9:17 AM, atnaujinta Mar 10, 2018, 9:13 AM

Europos Komisija apie plastikinių šiukšlių perteklių kalba jau ne vienerius metus. Tačiau skaičiai rodo, kad raginimų perdirbti, o ne mėtyti plastiką daugelis valstybių negirdi. Gal šįkart bus kitaip, nes problemos svarbą ketvirtadienį Briuselyje pabrėžė ne tik aplinkosaugos komisaras iš Slovėnijos Janezas Potočnikas, bet ir kino garsenybė – britų aktorius Jeremy Ironsas.

Išmestos į aplinką, o ypač patekusios į vandenį, plastikinės šiukšlės gali irti amžius. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais į jūras ir vandenynus patenka apie 10 mln. tonų šiukšlių, kurių didžiausią dalį sudaro plastikas. Tad didžiausiu planetos sąvartynu po truputį tampa vanduo.

Tai savo pranešime skelbia Komisija. Tai savo akimis kurdamas dokumentinį filmą „Trashed“ matė aktorius J. Ironsas. Tą liudija ir filme kalbinti specialistai, teigdami, kad kai kuriuose vandenyse aptinkama daugiau šiukšlių nei gyvybės.

Tad pats atliekų rūšiavimu užsiimantis aktorius tikisi, kad dokumentinis filmas padės žmonėms susimąstyti apie plastiko daromą žalą gamtai ir jų pačių sveikatai.

„Šiuo filmu mėginu patraukliai patekti šiukšlių problemą. Bet tai nėra lengva. Daug kas mano, kad ekonominio nuosmukio metu apie tokius dalykus nedera kalbėti. Tačiau esu įsitikinęs, kad šiukšles perdirbant, o ne deginant, galima uždirbti pinigų. Tam tik reikia valios“, - teigė vienas garsiausių britų aktorių.

Šiukšlės kurs darbo vietas

Jis pats stipria valia nesiskundžia ir tikina savo namuose Anglijoje atliekas nuolatos rūšiuojantis.

Tačiau pripažino, kad valstybiniu lygiu Jungtinėje Karalystėje su šiukšlių problemomis kovojama stebėtinai mažai.

„Mano šalyje atsisakoma apmokestinti plastikinius pirkinių maišelius. Jie jau tapo šiukšlių simboliu – kasdien juos naudojame, kasdien ir metame lauk. Nors iš tiesų mums jų net nereikia. Tereikia pakeisti įprotį.

Imkime Airijos pavyzdį. Nors ši šalis tikrai ne viską daro teisingai, šioje srityje jie priėmė puikų sprendimą. Pirkinių maišeliai buvo apmokestinti 15 centų.

Per metus jų sunaudojami kiekiai sumažėjo 92 proc. O likę parduodami 8 proc. atnnešė 12 mln. eurų. Šie pinigai Airijoje bus panaudoti atliekų perdirbimui. Tad nesakykite, kad rūšiavimas negali atnešti pinigų“, - teigė aktorius.

Tiesa, nuo jo airiams kliuvo už neatsakingą šiukšlių mėtymą kur papuola. Neva, neretai airiškos šiukšlės vandens keliu atkeliauja ir į kitas šalis, ypač Didžiosios Britanijos salą.

„Airiai turi labai prastą atliekų perdirbimo sistemą, tai mane stebina. Juk jiems trūksta darbo vietų. Antrinis atliekų panaudojimas užimtumą gali tik padidinti“, - įsitikinęs aktorius.

Yra laiko meilei, bus ir rūšiavimui

Būtent šiukšles perdirbti, o ne deginti ar juo labiau vežti į sąvartynus skatina ir Europos Komisija. Skaičiuojama, kad vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo 26 kartus daugiau energijos nei jo sudeginimas.

„Idealiausia būtų plastikinių atliekų skaičių sumažinti iki 0. Tačiau nulinio skaičiaus šiukšlių, kaip ir laimingos santuokos, nebūna. Bet bent jau mėginkime tą skaičių mažinti.

Raskime laiko šiukšlėms rūšiuoti. Juk svarbiems dalykams jo randame: valgome, mylimės, daugelis mūsų kloja lovas, skalbiame drabužius. Tai kodėl negalime rūšiuoti atliekų? “ - ragino J. Ironsas.

Tą patį jau kuris laikas siūlo daryti ir Europos Komisija. Iki gegužės mėnesio ši institucija organizuos diskusijas, kaip kuo ilgiau vartoti plastiko gaminius ir mažinti išmetamus jų kiekius.

Gauta informacija turėtų padėti apsispręsti, kokių veiksmų Europa toliau imsis. Kol kas išmetamo plastiko kiekių nereglamentuoja jokie teisės aktai.

EK pateiktais duomenimis, daugiausiai atliekų perdirba Vokietija (45 proc. visų šiukšlių), jas dažniausiai degina Danija (54 proc.), o kompostuoja Austrija (62 proc.)

Lietuva kartu su Rumunija, Bulgarija, Malta ir Latvija išsiskiria išvežamų į sąvartynus atliekų skaičiumi. Lietuvoje ten patenka apie 88 proc. šiukšlių. Šalyje deginama 1 proc., perdirbama 9 proc., o kompostuojama 2 proc. atliekų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.