Pavasario polaidžio efektas: elektros kaina nukrito 16 centų

Perkantieji elektros energiją ne fiksuotu tarifu, o biržos kainomis, pagaliau sulaukė žemiausių kainų sezono. Jis paprastai prasideda kartu su pavasario polaidžiu – tuomet biržoje konkurentų neturi pigi hidroelektrinėse pagaminta elektra.

Antradienį užfiksuotas žemiausios kainos rekordas – biržoje elektros kaina nusistovėjo ties 8,41 cnt/kWh riba. .<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Antradienį užfiksuotas žemiausios kainos rekordas – biržoje elektros kaina nusistovėjo ties 8,41 cnt/kWh riba. .<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-04-23 12:08, atnaujinta 2018-03-07 21:07

Per pastarąsias 10 dienų kaina elektros biržoje nukrito daugiau nei 16 centų. Balandžio 12 d. elektros kaina biržoje buvo 24,43 cnt/kWh, balandžio18 d. ji krito iki 13,19 cnt/kWh padalos, o balandžio 20 d. elektros kaina tesiekė 11,05 cnt/kWh. Tuo tarpu antradienį užfiksuotas žemiausios kainos rekordas – biržoje elektros kaina nusistovėjo ties 8,41 cnt/kWh riba.

Praėjusių metų balandžio 29 d. elektros kaina biržoje buvo kritusi iki 10,47 cnt/kWh, tačiau pernykštis polaidžio szonas buvo palyginti trumpas, o kainų kritimo tendencija – nestabili. Pavyzdžiui, 2012 m. balandžio 8 d. elektra biržoje kainavo 10,69 cnt/kWh, tačiau jau kitą dieną užfiksuotas kainos šuolis iki 15,60 cnt/kWh.

Šiemet polaidžio sezonas prasidėjo apie 3 savaites vėliau, tačiau, sinoptikų teigimu, gali užtrukti ilgiau nei įprastai.

Trejų metų darbo patirtis rodo, kad elektros vartotojai, kurie neprisiriša prie fiksuoto tarifo, elektrą perka vidutiniškai 1 centu pigiau. Tokie rezultatai kartojasi kiekvienais metais, nes biržos kainų ir elektros poreikio kreivės kasmet būna stabilios ir kone identiškos. Kita vertus, pavasario polaidis išlieka vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių kainas biržoje. Akivaizdu, kad kuo polaidžio sezonas bus ilgesnis, tuo daugiau išloš vartotojai.

Galimybė gauti daugiau pigios Norvegijos hidroelektrinėse pagamintos elektros atsiras tuomet, kai bus baigtos tiesti naujos elektros jungtys su Skandinavija.

Pirmoji Baltijos valstybių elektros jungtis su Skandinavija pradėjo veikti 2006 metų pabaigoje – 350 MW povandeninis elektros kabelis „Estlink“ sujungė Estiją ir Suomiją.

650 MW galios, apie 1 mlrd. litų kainuosiantis elektros tiltas tarp Suomijos ir Estijos „Estlink2” turi būti nutiestas iki 2014-ųjų. Tuo tarpu 1,79 mlrd. litų vertės 700 MW galios „NordBalt“ jungtį tarp Lietuvos ir Skandinavijos numatoma nutiesti iki 2015 metų gruodžio.

Komentarą parengė nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Sky Energy

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.