Parlamentarams žadėta pristatyti Lietuvos energetikos strategiją, tačiau aiškėja, kad Seimui bus pristatytos tik darbo grupės išvados. Tad susitarimo dėl nacionalinės energetinės strategijos laukiama ne anksčiau kaip rudenį.
„Neturime strategijos projekto pasiūlymo, turime darbo grupės pasiūlymus. Siūlyčiau Vyriausybei ir Premjerui nesislapstyti už mokslininkų pečių, o susitarti dėl strategijos. Suprantu, kad šiandien posėdyje vyks mokslinė konferencija“, - prasidėjus Seimo posėdžiui sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis ir siūlė šį klausimą išbraukti iš ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau balsų dauguma to nepavyko padaryti.
„Mes norėtume žinoti, kur yra Seimo sprendimo projektas, kaip toliau bus dirbama Seime, koks toliau darbo turinys“, - kalbėjo taip pat opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
Be premjero A. Butkevičiaus, apie šalies energetikos kryptis kalbės Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Juozas Augutis, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Prie pranešėjų siūlyta prijungti ir Visagino atominės elektrinės vadovą Rimantą Vaitkų, tačiau šis siūlymas balsavimu atmestas.
A. Butkevičius pabrėžė, kad jo sudarytai darbo grupei užduotį suformavo Seimas po konsultacinio referendumo, kur piliečiai pasisakė prieš Visagino AE. Darbo grupė pasitelkė Lietuvos energetikos instituto mokslininkus, specialistus, kurie atliko išsamią energetinės situacijos analizę, galimų išlaidų skaičiavimus, jeigu nauja AE būtų pastatyta pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą verslo planą. Analizės esą reikėjo, nes buvusi Vyriausybė pateikė skaičiavimus, pagrindusius būtinybę statyti naują jėgainę, kurios gaminama perteklinė elektra galėtų būtų parduota rinkoje.
„Deja, tokie vertinimai buvo už uždarų durų, visuomenei nežinoma, kaip ir kuo remiantis buvo atliekami palyginti žemą elektros savikainą pagrindžiantys skaičiavimai“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak Ministro Pirmininko, siekiant skaidrumo ir viešumo pirmąkart visuomenei bus pateikta Lietuvos energetikų parengta studija, kurioje įvairiais pjūviais atskleidžiama, kokia galėtų būti ankstesnės Vyriausybės parengto projekto savikaina, gali augti statybos kaštai, ar ji bus konkurencinga.
„Imdamiesi šio svarbaus projekto privalome įvertinti visas aplinkybes, kad tokia jėgainė būtų konkurencinga ir atsiperkanti. Neužkertame kelio atominei energetikai Lietuvoje, todėl sakome, kad Visagino AE projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius komercinius projekto rodiklius ir įgyvendinus papildomas sąlygas“, - parlamentarams aiškino Vyriausybės vadovas.
Apie darbo grupės siūlymus yra informuoti regioniniai partneriai - Latvijos ir Estijos vadovai, laukiama jų nuomonės, sprendimo.
Premjeras užtikrino, kad Vyriausybė, įvertinusi Seimo narių išsakytas mintis, priims sprendimą dėl Lietuvos energetikos strategijos krypčių, tikimasi aktyvių diskusijų visuomenėje.
Skirtumas - 9 mlrd. litų
Pigiausias elektros energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje būtų neriboti rinkos ar elektros importo, brangiausias - statyti atominę jėgainę, o skirtumas tarp jų per 60 metų siektų 9 mlrd. litų, sako premjero patarėjas. Pasak Tomo Garasimavičiaus, lyginant vien tik investicijas į du prioritetinius scenarijus - su Visagino atomine elektrine ir be jos - skirtumas siektų 3 mlrd. litų.
Anot jo, tokios išvadose pateikiamos darbo grupės pasiūlymuose dėl energetikos strategijos krypčių, - Lietuvos energetikos institutas analizavo apie 70 galimų scenarijų.
„Pats pigiausias scenarijus - kuriame nenustatyti jokie apribojimai - nei technologiniai, nei importo, reiškia - elektros energetikos sistemai paliekama vystytis rinkos sąlygomis. Brangiausias scenarijus - kuriame nustatomas ženklus energijos importo ribojimas ir privalomai vystoma didelės apimties vietinė gamyba“, - ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė T. Garasimavičius.
Anot jo, skirtumas tarp šių scenarijų diskontuotomis sumomis (dabartine verte) yra apie 17 proc. ir siekia 9 mlrd. litų per visą laikotarpį - iki 2080 metų.
„Jeigu kalbame apie du scenarijus, kurie iš tų visų buvo atrinkti kaip prioritetiniai - vienas yra su Visagino atomine elektrine, kitas - be. Skirtumas tarp tų scenarijų siekia iki 3 mlrd. litų investicijoms į gamybą“, - kalbėjo T.Garasimavičius.
Anot jo, scenarijuje buvo vertinama Visagino atominės elektrinės gaminamos elektros kainos savikaina, ji lyginama su prognozuojamomis kainomis Skandinavijos „NordPool“ rinkoje, taip pat įvertinamos įvairios paskolų galimybės, netikėti scenarijai, statybų vėlavimas.
Premjero kalba Seime pristatant Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymus dėl energetikos strategijos krypčių:
„Gerbiamieji Seimo nariai,
Šiandien jums bus pristatyti Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymai dėl energetikos strategijos krypčių.
Noriu pabrėžti, kad šiai darbo grupei užduotį suformavo Seimas po konsultacinio (patariamojo) referendumo, kuriame dauguma Lietuvos gyventojų pasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybą.
Seimo rezoliucija buvo pavesta parengti ir pateikti ekonomiškai optimalią ir vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją. Darbo grupė pasitelkė Lietuvos energetikos instituto mokslininkus ir specialistus, kurie atliko išsamią energetinės situacijos analizę ir galimų išlaidų paskaičiavimus, jeigu nauja atominė elektrinė būtų pastatyta pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą verslo planą. Arba – be atominės elektrinės.
Kodėl reikėjo tokios analizės? Juk buvusioji Vyriausybė buvo pateikusi savo skaičiavimus, kurie esą pagrindžia būtinybę statyti naują jėgainę, kurios gaminamą perteklinę elektrą galėtume parduoti rinkoje. Deja, tokie vertinimai buvo – už uždarų durų. Visuomenei nežinoma, kaip ir kuo remiantis buvo atliekami palyginti žemą elektros savikainą pagrindžiantys skaičiavimai.
Siekiant skaidrumo ir viešumo, pirmą kartą Seime ir kartu visuomenei bus pateiktas tokio pobūdžio pranešimas – Lietuvos energetikų parengta studija, kurioje įvairiais pjūviais atskleidžiama, kokia galėtų būti ankstesnės Vyriausybės parengto projekto jėgainės savikaina, kaip gali augti jos statybų kaštai, ar ji bus konkurencinga.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pristatys darbo grupės pasiūlymus dėl energetikos strategijos krypčių, kurios buvo apsvarstytos Vyriausybės strateginiame komitete. Daugelio demokratinių šalių valdžia ir opozicija sugeba diskutuoti ir susitarti dėl strateginių objektų ir projektų, o pasikeitus valdžiai – negriauna to, kas buvo sutarta. Tai – brandos požymis. Lietuvoje, deja, to dar tik mokomės ir tik laikas parodys, ar pavyks išmokti.
Tačiau nebijome kritikos, nes vadovaujamės mokslu, specialistų atliktais skaičiavimais, mokslininkų analizėmis, nebijome diskutuoti. Imdamiesi šio svarbaus strateginio projekto, privalome įvertinti visas aplinkybes, kad tokia jėgainė būtų konkurencinga ir atsiperkanti. Visagino atominės elektrinės projektas turi partnerius Latviją ir Estiją.
Apie mūsų Vyriausybės darbo grupės pasiūlymus informavome Latvijos ir Estijos vadovus. Laukiame jų nuomonės ir sprendimo. Neužkertame kelio atominei energetikai Lietuvoje, todėl sakome – kad Visagino AE projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius komercinius projekto rodiklius ir įgyvendinus papildomas sąlygas.
Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui pateikiame Lietuvos energetikų parengtą studiją ir darbo grupės išvados dėl energetikos strategijos krypčių. Vyriausybė įvertinusi ir jūsų diskusijoje išsakytas mintis priims sprendimą dėl Lietuvos energetikos strategijos krypčių. Aktyvios diskusijos tikiuosi ir visuomenėje. Dėkoju Seimui už parodytą dėmesį šalies energetikos problemoms“
