Gegužės pabaigoje–birželio pradžioje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) tvirtins skatinimo kvotų skirstymo aukcionus, kuriuose bus padalinta 230 MWh kvotų elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai.
Ketinama tvirtinti dvi remiamos elektros kainas. Jėgainėms, iš biomasės gaminančioms iki 5MWe elektros, planuojama nustatyti 45 ct/kWh, virš 5 MWe – 37 ct/kWh elektros gamybos kainą.
Iš remiamos vidutinės 40 ct/kWh gamybos kainos atėmę dabartinę 16 ct/kWh kainą, gausime 24 ct/kWh skirtumą. Per metus šis skirtumas užaugs iki 441 mln. litų subsidijų:
240 Lt/MWh (subsidijos)x8000 valandų (valandų skaičius per metus)x230 MW (kvota)=441 mln. litų subsidijų žaliosios energijos gamintojams.
Rėmimas numatytas 12 metų laikotarpiui, per kurį iš viso bus suteikta apie 5,3 mlrd. litų paramos. Tai – bloga naujiena ne tik visiems elektros vartotojams. Nuolat augantis Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis padidės dar 4,2 ct/kWh. Žaliosios elektros skatinimo programa elektrą pabrangins maždaug 8 procentais.
Akivaizdu, kad neapgalvota ir neracionali parama žaliajai elektrai išpūs panašų burbulą, koks jau sprogo saulės energetikos rinkoje. Be gilesnės analizės ir vizijos ketinamas žengti žingsnis yra užprogramuotas sugrįžti nuostoliais visoms dalyvaujančioms pusėms.
Būtina kelti ir principinį klausimą: ar Lietuvos žmones, gyvenančius neramiame ekonominiame cikle, kuriame ypač svarbus šalies konkurencingumas, šiandien tikrai yra būtina apkrauti papildomais mokesčiais?
Esu ne kartą teigęs, kad atsinaujinančius energijos išteklius visų pirma reikia naudoti ten, kur jie generuoja ne nuostolius, o tiesioginę naudą. Šiandien ši sritis yra šilumos ūkis.
Biokuras yra net tris kartus pigesnis už gamtines dujas, todėl vietinį kurą vartojančiuose miestuose šiluma yra vidutiniškai trečdaliu pigesnė nei deginančiuose dujas. Biokuro diegimas šilumos ūkyje žmonėms neša ne papildomus mokesčius, o mažesnes šilumos kainas.
Argumentą turi ir manantieji, jog brangios žaliosios elektros gamintojus reikia remti. Lietuva privalo įgyvendinti ES reikalavimus iki 2020 metų šalies ūkyje gaminti 20 procentų energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Tiesa, tačiau to galime pasiekti veikdami racionaliai ir žiūrėdami, kas naudingiausia vartotojams. Įdiekime biokurą didžiųjų Lietuvos miestų šilumos ūkyje ir tą patį 2020 metų tikslą pasieksime ne tik be nuostolių vartotojams, bet ir atpiginę šilumą.
Akivaizdu, jog įgyvendinus planuojamą elektros iš biokuro skatinimo programą, atsinaujinančios energetikos priešininkams bus suteiktas papildomas argumentas. Programa baigsis fiasko, o gamtinių dujų apologetai turės progą dar kartą suplakti šilumos ir elektros rinkas į viena ir papasakoti, kad biokuro vartojimas iš principo yra kenksmingas.
Kalbėkime atvirai: bet koks atsinaujinančių energijos išteklių diegimas, auginantis galutinę energijos kainą vartotojams, diskredituoja pačią žaliąją energetiką. Būtent todėl žaliosios elektros skatinimui būtina pasitelkti ES fondų lėšas, o elektrą pardavinėti rinkos kaina.
Iki birželio kvotų aukcionų dar yra šiek tiek laiko atsitokėti, peržiūrėti biomasės plėtros planus šalies elektros ūkyje ir nekartoti klaidos, jau padarytos saulės energetikoje.
