„Kol kas galėčiau pasakyti, kad tai yra tik kalbos ir nežinau,
kokiam lygmenyje. Pagrindiniai dokumentai, numatantys galimybes
Kuršių nerijoje ką nors daryti yra Kuršių nerijos nacionalinio
parko tvarkymo planas ir Neringos savivaldybės detalusis planas.
Šiuose dokumentuose jokio Nidos oro uosto nėra, ten yra tik
aviacinė aikštelė. Tai va, ji ten ir gali būti. Ir kol nebus
pakeisti šie dokumentai, realiai galvoti apie tokio objekto
įrengimą, negalima.
Tai dabar tokias kalbas galėčiau vadinti tik
svajonėm, neturinčiom realaus pagrindo“, - sakė Valstybinės
saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė.
Po susitikimo su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu
apie galimybę atnaujinti oro uosto veiklą prakalbo valdančiosios
partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas
Paksas.
Jo teigimu, tam pritaria ir Krašto apsaugos, ir Aplinkos
ministerijos, Lietuvos aeoroklubas ir Civilinės aviacijos
administracija ir Neringos savivaldybė bei bendruomenė, o
priešinasi tik VSTT.
Šiuo metu oro uostas yra uždarytas, nes neatitinka saugumo
reikalavimų.
Kad jis vėl galėtų veikti, reikėtų nupjauti tako
pabaigoje ir Bulvikio rage šalimais esančius medžius ir krūmus.
Oro uostą taip pat planuota rekonstruoti, prailginant nuo 815 iki
1200 metrų, kad jame galėtų leistis ir nedideli keleiviniai
lėktuvai.
R.Baškytė sakė negalinti pasakyti, ar kirsti medžius dabar
galėtų būti leista. Tačiau oro uosto plėtra, jos teigimu, būtų
žalinga gamtai.
Skeptiškai į galimybę ilginti oro uosto taką žiūri ir
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser. Ji
priminė, kad prie oro uosto yra Nidos vandenvietė.
„Tiems mažiesiems lėktuvėliams, kurie yra kelių vietų, ilgio
užtenka ir jie ten gali leistis ir kilti. Buvo norėta pailginti.
Jeigu čia galėtų leistis didesni lėktuvai, būtų visai kiti
reikalavimai, nes jiems ten skristi tikrai neįmanoma. Tačiau ar kas
to ir norėtų? Reikėtų paklausti bendruomenės ar turistų“, -
abejojo A.Feser.
Nidos oro uostas oficialiai uždarytas 2001 metais, kai nuo jo
kilęs lėktuvas įkrito į vandenį. Vėliau pradėta jo
rekonstrukcija taip ir nebuvo baigta dėl žaliųjų protestų.
Kuršių nerija yra saugomas 98 km ilgio pusiasalis, kurio
pietinė dalis priklauso Rusijos Federacijai. 2000 metais Kuršių
nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO
Pasaulio paveldo sąrašą.