Antradienį dienraščio interneto svetainėje paskelbtame
straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“
2008 metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat
staiga būti uždarytas.
„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino,
kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip
paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną
klausimas dėl Kaliningrado regiono aprūpinimo energija buvo
priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas:
viešioms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio
subsidijavimo. Bet jau ketvirtadienį šaltiniai atominės energetikos
srityje įvardijo „Kaliningrado klausimo“ pasekmes: „Rosatom“ gali
pakeisti Baltijos AE schemą, įdiegiant joje „mažos ir vidutinės
galios reaktorius“. Tuo pačiu jie gali būti čia statomi
pirmiausia, nors anksčiau šioje atominėje jėgainėje suplanuotų
gigavatinės galios reaktorių oficialiai kol kas neatsisakyta“, -
rašo „Komersant“ apžvalgininkas.
Pasak jo, „šaltinių duomenimis, Maskva praktiškai pripažino
neišvengiamybę to, kad netolimoje ateityje Lietuva, atkertanti
Kaliningradą nuo „didžiosios Rusijos“, atsijungs nuo bendros dar iš
Sovietų sąjungos Baltijos šalių buvusios paveldėtos energetinės
sistemos, ir sinchronizuosis su Lenkija bei Europa“.
„Po šito srities energetikai lieka du vystymosi variantai:
išeiti į Europą paskui Vilnių arba dirbti izoliuotai. Be to,
norint sinchronizuotis su Europa reikės Lietuvos sutikimo: dabar
visos jungtys, kertančios regiono sieną eina tik į Lietuvą.
Tačiau, anot vieno iš pašnekovų, ši perspektyva pareikalautų
papildomų jungčių, kam Vilnius nėra pasirengęs“, - rašo
„Komersant“.
Dienraščio apžvalgininkas V. Dzaguto pažymi, kad derybos su
Lenkija dėl naujų jungčių statybos taip pat kol kas bevaisės. O
pasiūlymas iš fantastikos srities nutiesti elektros kabelius po
vandeniu į Vokietiją, anksčiau svarstytas bendrovės „Inter
RAO JES“, kol kas taip ir lieka tik idėja.
„Šaltinių teigimu, atsakingos žinybos ir reguliuojančios
institucijos svarstė abu variantus - ir izoliacijos, ir
sinchronizacijos su Europa. Abu scenarijai buvo pateikti ir pasitarime
pas prezidentą (V. Putiną - red.). Negrįžtamo sprendimo dar nebuvo
priimta, tačiau Kaliningrado izoliacijos variantas dabar svarstomas
kaip labiau tikėtinas - taip pat ir dėl politinių sumetimų“, -
rašoma straipsnyje.
„Tačiau Kaliningrado izoliacija neišvengiamai deda kryžių
Maskvos planams paversti regioną Baltijos šalių energetiniu donoru.
Izoliuotoje sistemoje dvejų gigavatų galios Baltijos AE taps
paminklu pačiai sau. Kaliningrado srities aprūpinimui energija su
kaupu užteks jau šiuo metu ten esančių dujų jėgainių
(pavyzdžiui, 900 MW Kaliningrado TEC -2). Tačiau ir čia iškyla
klausimai tiek dėl tranzito patikimumo (Rusijos dujos į regioną
tiekiamos per Lietuvą), tiek ir dėl kuro kainos. Pažymima, kad
mažos ir vidutinės galios reaktoriai Baltijos AE reikalingi
pirmiausia siekiant „užtikrinti sistemos patikimumą“, tai yra, iš
esmės - rezervui tam atvejui, jei būtų sustabdytos vidinės galios,
ir apie balansuojančius srautus per sieną aiškiai nekalbama“,-
rašo „Komersant“ apžvalgininkas.
Pasak jo, „Baltijos AE projektas atsirado 2008 metų balandį,
ištrauktas kaip triušis iš fokusininko kepurės: „Rosatom“
inicijavo šios jėgainės projektą kaip pamainą Briuselio
reikalavimu uždarytai Lietuvos Ignalinos AE“.
„Projekto sėkmės atveju Kaliningrado regionas galėtų tapti
esmine Baltijos šalių energetikos sistemos grandimi. Tačiau
neatmestina, kad dabar ginčai dėl jungčių su kaimynais ir abiejų
pusių politinės ambicijos lygiai taip pat žaibiškai „uždarys“
šią atominę“, - apibendrina Rusijos dienraščio apžvalgininkas.
Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog Rusijos valstybinės
atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ generalinis direktorius
Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Baltijos AE
naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.
Pasak „Interfax“ pranešimo remiantis keliais neįvardintais
šaltiniais, vietoj dviejų reaktorių po 1150 megavatų galios gali
būti svarstoma dėl 640 megavatų (VVER - 640 tipo, suslėgto
vandens) ir 40 megavatų galios (KLT - 40S tipo, povandeninių laivų
reaktorių pagrindu) reaktorių.
Kaip nurodo „Interfax“, šiuo metu kalbama apie tai, kad turi
būti „pirmiausia“ išnagrinėta galimybė įdiegti mažesnės galios
reaktorius, o tūkstantinės galios reaktoriai būtų eksploatuojami
tuo atveju, jei būtų sutartys dėl elektros energijos pardavimo ir
būtų elektros linijų schema. Tuo pačiu, šaltinių teigimu,
įranga 1150 megavatų galios reaktorių statybai toliau gaminama.
Kaip skelbta anksčiau, 2300 megavatų galingumų statybos
Karaliaučiaus srityje daugiausia buvo orientuotos į elektros
energijos eksportą, nes pačiam regionui tokios galios būtų
perteklinės. Tačiau Baltijos AE gaminamos elektros energijos
eksportui į Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją bei kitas Europos
šalis būtina modernizuoti ir statyti elektros linijų
infrastruktūrą.
Be to, kaip rašo „Interfax“, esama rizikos, kad Baltijos
valstybės gali pasitraukti iš Rusijos sinchroninės energijos
sistemos ir sinchronizuotis su europine sistema, o tai izoliuos
Karaliaučiaus srities energetiką (šiuo metu Karaliaučiaus
energijos sistema per Lietuvą sujungta su kitomis Baltijos
valstybėmis ir Rusijos sistema, linijų su Lenkija Karaliaučius
neturi).
Tuo pačiu Lietuvoje svarstomas „konkuruojantis projektas“ -
Visagino atominės elektrinės statyba, dėl kurio dar nėra galutinio
sprendimo.