Praėjusį šeštadienį Astrave buvo surengti Baltarusijos atominės jėgainės svarstymai lietuviams. Jais susidomėjo bemaž 40 visaginiečių – buvusių Ignalinos atominės elektrinės atominės darbuotojų. Nuvykę į Astravą jie kalbėjo labai norintys čia persikelti dirbti.
Visagino merė Dalia Štraupaitė patvirtino, kad visaginiečius galimybės įsidarbinti Astrave vilioja.
„Neaišku, kada bus statoma Visagino atominė elektrinė. Jūs žinote, ką pasakė premjeras? Palaukime rudens, kol nusikasime bulves. Pirma laukėme, kol pasisodinsime daržovių, dabar – bulvių.
Manau, jei elektrinė nebus statoma, geriausi Visagino specialistai turės ieškotis darbo. Dar daug iš jų nėra pensininkai. Specialistų amžius – nuo 47 iki 55 metų. Jie dar galėtų dirbti atominės energetikos srityje“, - piktinosi merė.
Tiesa, ji, nors ir supranta, miestiečių norą dirbti Astrave, patikino, kad visaginiečiai nepritaria Baltarusijos atominei jėgainei: „Mes laukiame politikų sprendimo dėl Visagino atominės elektrinės“.
Baltarusių bendruomenė yra viena gausiausių Visagine. Merės žiniomis, šios bendruomenės vadovas Olegas Davydiukas rinko prašymus tų, kurie norėtų dirbti Baltarusijos jėgainėje.
„Tačiau daugelis dar abejoja, nes laukia Lietuvos sprendimo dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Visagino atominė elektrinė bus pastatyta“, - mano D.Štraupaitė.
Merė nepagailėjo kirčių kitam laidos dalyviui – Žaliųjų partijos atstovui, Seimo nariui Linui Balsiui. Pasak jos, kai L.Balsys buvo prezidentės patarėjas, palaikė atominės jėgainės statybą Lietuvoje, o dabar yra aršus priešininkas.
L.Balsys su tuo nesutiko: „Per prezidento rinkimų kampaniją būsimoji prezidentė buvo griežtai prieš branduolinę energetiką. Po to, kai mūsų nuomonės išsiskyrė, taip pat dėl atominės energetikos, aš prezidentūroje nebedirbu“.
Jis abejoja, ar Visagine liko daug darbo neturinčių branduolinės energetikos specialistų: „Tie visi, kurie ką nors mokėjo ir galėjo, jau seniai išvažiavo dirbti į kitas elektrines. Ar likę galėtų dirbti Astrave? Aš nežinau, gal ir galėtų? Gal juos ten išmokytų?
Visaginas yra mūsų Lietuvos miestas. Nesvarbu, kokios tautybės žmonės ten, bet jie – Lietuvos piliečiai. Mes, Žaliųjų partija, esame pasiūlę projektų. Visaginui mes galėtume pasiūlyti atsinaujinančius šaltinius, biokurą, kitas perspektyvias šakas.
Aš linkėčiau, kad Astrave nebūtų atominės elektrinės, linkėčiau, kad prezidentė ir premjeras vieną sykį atsistotų ir atvirai pasakytų: Lietuvoje elektrinės mes nestatome vykdydami žmonių valią, išsakytą per referendumą, ir mes reikalaujame, kad ji nebūtų statoma Astrave. Kol kas girdžiu tik: „statykite, bet tik kad būtų saugi“. Ji nebus saugi, nes kol kas nėra pasaulyje saugių reaktorių“.
Tam nepritarė branduolinės energetikos ekspertas S.Kutas. Jis tikras, kad ateityje pagrindinė energetika bus tik branduolinė. Tačiau jis pabrėžė, kad technologijos privalo būti itin modernios.
„Tie žmonės, tos valstybės, kurios rūpinsis branduolinės energetikos plėtote, ateityje laimės prieš tuos, kurie tai neigė“, - mano S.Kutas.
Jis sakė irgi abejojantis dėl Baltarusijoje statomos elektrinės.
„Reikia, kad ji būtų saugi ir keltų kuo mažiausią riziką aplinkai ir šalia gyvenantiems žmonėms“, - pabrėžė ekspertas.
„Bus saugi, kaip Černobylis ar Fukušima“, - įsiterpė L.Balsys.
S.Kutą pribloškė, kad šeštadienį Astrave Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Vitalijus Kulikas sakė, kad nereikia rengti evakuacijos plano.
„Tai išgirdęs aš suabejojau, labai suabejojau, ar iš tikrųjų baltarusiai laikysis visų reikalavimų. Avarinės parengties planas yra vienas iš svarbesnių dokumentų norint gauti licenciją eksploatuoti atominę elektrinę.
Ir jei aukštas pareigūnas pasako, kad iš viso tokio plano nereikia, kad elektrinė bus saugi, rodo, kad mūsų žmonių abejonės, ar Astravo atominė elektrinė bus saugi, yra pagrįstos“, - televizijos studijoje kalbėjo S.Kutas.
Visagino merė sutiko, kad toks planas būtinas ir jis turi būti suderintas su Lietuva: “Mes, tarkim, turime evakuacijos planą, žinome, kokiais keliais važiuotume, kur būtų bazės“.
Studijoje buvo aptariamas ir poveikis Neries vandeniui, kuriuo bus aušinami reaktoriai. L.Balsys tikras, kad tarša Neriai keltų didelę grėsmę.
S.Kutas patvirtino, kad požeminiam geriamajam vandeniui būtų daroma neigiama įtaka.
„Mes turime visą infrastruktūrą, aplinką, kurioje galėtų puikiai veikti moderni, saugi atominė elektrinė“, - kalbėjo Visagino merė D.Štraupaitė.
Jai pritarė ir S.Kutas: „Esu įsitikinęs, jei mes būtume veikę ryžtingai ir nuosekliai, tai tikrai baltarusiams nekiltų noras statyti atominę elektrinę, taip pat rusams. Tačiau matydami, kad Lietuva neturės savo elektros, kad elektrą turės amžinai pirkti, jei tik žiūrės į saulę ir vėją, jie stato elektrinę.
Savaime suprantama, kad, be kitų politinių motyvų, kurie tikrai egzistuoja ir Rusijoje, ir Baltarusijoje, ekonominiai motyvai taip pat egzistuoja. Jie mato, kad čia, Lietuvoje, bus rinka“.
Anot S.Kuto, trys atominės elektrinės tokiu menku atstumu – Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, nėra geras dalykas.
