72 centai už kilovatvalandę. Tiek šį vakarą Lietuvos rinkoje sieks elektros kaina. Tai naujas mūsų šalies rekordas.
Buitiniai elektros vartotojai dėl to bent jau artimiausiu metu neturėtų nukentėti, nes kainos reguliuojamos.
Bet verslas kitais metais elektrą pirks jau brangiau nei šįmet.
Dienomis jau neperka
Lietuva rusiškos elektros importą ėmė riboti dar šią vasarą. Pigesnės Kaliningrade gaminamos elektros nuperkama vis mažiau.
Anksčiau ji užėmė apie 70 proc. rinkos, tačiau tam nuspręsta padaryti galą.
Nuo praėjusio sekmadienio Lietuva dienomis rusiškos elektros visiškai neimportuoja, tik naktimis. Šviesiuoju paros metu mūsų šalis naudoja iš Estijos ar Latvijos importuotą, taip pat ir savo pasigamintą brangią energiją.
Tačiau patekti estiškai elektrai trūksta pralaidumo. To pasekmė – iki rekordinių aukštumų pašokusios elektros kainos. Pavyzdžiui, šiandien vidutinė megavatvalandės kaina „Nord Pool Spot” biržos Lietuvos zonoje sieks 108 eurus – dvigubai daugiau nei Norvegijos, Švedijos ar Danijos kainų zonose.
Vakare – piko metu – vidutinė kaina Lietuvoje sieks 72 centus už kilovatvalandę. Tokios kainos elektros tiekėjai teigia neprisimenantys per visą istoriją.
Kaltę verčia remontams
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid” spalio 1-ąją paskelbė, kad elektra iš Rusijos beveik neteka dėl remonto darbų Kaliningrado srityje.
„Spalio 13–19 dienomis ten remontuojamas visas šiluminės elektrinės blokas. Dėl to visa Kaliningrado energetikos sistema tampa deficitinė, nėra elektros pertekliaus, kurį būtų galima importuoti į Lietuvą”, – „Lietuvos rytui” sakė „Litgrid” Strategijos ir rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Anot jo, šią savaitę remontuojama ir Švedijos–Suomijos jungtis bei viena suomių elektrinė. Be to, mažėja pigesnės elektros pasiūla, o atšalus orams auga paklausa.
Rusiškai elektrai – kliūtys
Tačiau rusiškos elektros Lietuvoje mažėja dar nuo vasaros pradžios. Mat kovo 15-ąją buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatorių.
Pagal šį susitarimą, jau nuo vasaros nutarta kaip įmanoma riboti elektros importą iš trečiųjų šalių.
Kitaip tariant, lietuviai, latviai ir estai nutarė, kad Baltijos šalyse pagaminamai elektrai, nesvarbu jos kaina, turi būti teikiama pirmenybė.
Bendromis pastangomis siekiama sumažinti rusiškos elektros importą: „Inter RAO Lietuva” tebeužima didžiąją dalį rinkos, nes iš Kaliningrado importuojama elektra pigesnė negu pagaminta Lietuvoje.
Kliūčių atsirado ir importuojamai baltarusiškai elektrai.
Rusiškos elektros importuotojai, žinoma, sunerimo.
„Sudarydami sutartis su tiekėjais 2013 metams, apie tokius pokyčius nežinojome. Todėl vartotojams pasiūlėme mažesnes fiksuotas kainas.
Elektros tiekėjai dabar patiria didelių nuostolių”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo „Inter RAO Lietuva” elektros pardavimų plėtros direktorius Edvardas Važgėla.
Mat skirtumą tarp kainos rinkoje ir užfiksuotos sutartyse dabar tenka padengti tiekėjams.
„Kai birželį pasikeitė tvarka, visi tikėjosi, kad elektra atpigs.
Bet nutiko atvirkščiai – ji pabrango iki rekordinių aukštumų”, – skundėsi ir tiekimo bendrovės „Sky Energy” generalinis direktorius Evaldas Piesliakas.
Visi dirba nuostolingai
Pigiausiai Baltijos šalyse elektrą gamina estai: jie degina skalūnus. Todėl nieko keista, kad spalio 1-ąją elektros kaina biržos Estijos zonoje siekė 51 eurą už 1 MW, o Lietuvoje – net 126 eurus.
Kodėl toks milžiniškas skirtumas laisvojoje Baltijos šalių rinkoje? Jį lemia menkas pralaidumas tarp Latvijos ir Estijos.
Rusiškos elektros importas mažėja, tačiau estai negali patenkinti paklausos nei Lietuvoje, nei Latvijoje.
Šiandien dėl to priversti kentėti elektros tiekėjai. Tačiau kitais metais smūgis jau laukia ir verslo įmonių. Mat tiekėjai naujas sutartis ketina siūlyti jau su naujomis kainomis – gerokai didesnėmis nei šįmet.
„Šiandien visi dirba nuostolingai. Neabejoju, kad dalis tiekėjų bankrutuos”, – sakė E.Važgėla.
Pelnosi estai ir latviai
Kas daugiausia uždirba iš tokio kainų šuolio? Tiekėjai vieningai dūrė pirštu į Latvijos ir Estijos elektros perdavimo operatorius. Jie esą per dieną susižeria šimtus tūkstančių eurų.
Esmė paprasta: pavyzdžiui, spalio 1 dieną biržos Estijos zonoje elektra kainavo 51,48 euro už 1 MW, o Lietuvoje ir Latvijoje – net 126,32 euro.
Kainos skirtumą padauginus iš 24 valandų, už vieną parduotą MW gaunama beveik 1800 eurų pelno.
Elektros linijų pralaidumas tarp Latvijos ir Estijos siekia 600 MW, tad estišką elektrą pardavus Latvijoje ir Lietuvoje per dieną galima uždirbti daugiau nei milijoną eurų. Šį pelną dalijasi Latvijos ir Estijos operatoriai.
„Per ketverius metus niekas nepasikeitė. Infrastruktūra ir sistema iš esmės tos pačios.
Tačiau tereikėjo pakeisti taisykles, ir kaina iškart šoko į viršų”, – aiškino E.Piesliakas.
Nepriklausomi elektros tiekėjai turi neoficialių žinių, kad naujas taisykles ir minėtą susitarimą parengė estai, o lietuviai jam tik pritarė.
Verslininkai pateikė jiems įtarimą sukėlusį faktą. Susitarimo dokumentus kovo mėnesį pasirašė tuometis „Litgrid” Strategijos departamento direktorius Liudas Liutkevičius.
Iki šių metų jis dirbo estišką elektrą importuojančios bendrovės „Enefit” vadovu, o šiandien jis – jau „Lietuvos energijos” gamybos ir paslaugų direktorius.
Estai kaltina lietuvius ir latvius
Dėl didelių elektros kainų Lietuvoje ir Latvijoje kaltos būtent šios šalys, nes jos pakėlė elektros kainas biržoje „Nord Pool Spot”.
Tokius kaltinimus šią vasarą rėžė Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija. Pasak Talino, latvių ir lietuvių gamintojų veiksmai lėmė elektros trūkumą.
Dėl to Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į operatorių „Litgrid”. Latviai dangstėsi vasarą kritusiu Dauguvos upės lygiu – dėl to neva ir atsirado deficitas.
Lietuvos pusė teigė, kad kainų šuolį lėmė keletas priežasčių: remontuojamos elektrinės ir jungtys. Tačiau energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius atsakė, kad bendrai rinkai trukdo nepakankamos jungtys su Skandinavija ir silpna linija tarp Estijos ir Latvijos.
Rugsėjį estai papriekaištavo Lietuvai ir Latvijai, kad šalys neatveria elektros rinkų, kaip buvo susitarta.
Galiausiai estai šį mėnesį trenkė durimis pareiškę, kad daugiau nesudarys sutarčių Lietuvoje už fiksuotą kainą, nes per pusmetį nuostoliai mūsų šalyje ir Latvijoje, jų skaičiavimu, sieks dešimt milijonų eurų.
