„Aš manyčiau, kad valstybė turėtų turėti didesnį valdymą atliekų deginimo gamyklose - 51 proc. akcijų. Nemanau, kad deginimas turėtų būti atiduotas visiškai privačiam verslui“, - sakė Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, Suomijos kapitalo energetikos bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ planuoja statyti atliekas deginančias kogeneracines elektrines Vilniuje ir Kaune, tačiau dar neaišku, ar jai bus suteikta tokia galimybė.
„Šiandien mes priėmėme Atliekų tvarkymo įstatymą, kuris visiškai pakeis situaciją. Atliekų deginimu galės užsiimti tik įmonės, kurioms suteikė valstybinės reikšmės statusą. Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama, kiek tokių atliekų yra, kurios lieka po perdirbimo ir jas galima tik sudeginti, reguliuos galingumą“, - sakė V.Mazuronis.
Anot jo, norėdamos deginti atliekas, valstybinės reikšmės statusą turės gauti ir tos įmonės, kurios jau turi tokias gamyklas. Paklaustas, ar taip nebus pažeisti „Fortum“, jau turinčios tokią gamyklą Klaipėdoje, interesai, V.Mazuronis teigė, kad bus vadovaujamasi įstatymais.
„Viskas bus daroma teisininkams griežtai prižiūrint ir tai nereiškia, kad imsim ir uždrausim deginti. Tai ypač galios projektuojamoms ir naujai statomoms deginimo gamyklos, bet, jeigu bus reikalas, peržiūrėsime sąlygas, taisykles, kurias turės atitikti ir dabar deginantys. Bet žinoma, mes negalim susigalvoti ir nebeleisti vykdyti veiklos Klaipėdoje - taip ir nebus“, - sakė V.Mazuronis.
Anot jo, atliekų deginimo strategijoje numatyta, kad Lietuvoje pakanka trijų tokių gamyklų: „Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kurioje jau yra deginamos atliekos“. Atliekų, kurias galima deginti, per metus Lietuvoje susikaupia, o vien Klaipėdoje sudeginama apie 200 tūkst. tonų, tad didelių plėtros galimybių deginimui šalyje nėra.
Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę nepatvirtino „Fortum Heat Lietuvos“ poveikio aplinkai vertinimo dėl kogeneracinės elektrinės Vilniuje, o Aplinkos ministerija išsakė dėl jos keletą pastabų.
Į 100 megavatų galios elektrinę Vilniuje bendrovė planuoja investuoti apie 550 mln. litų.
