Žuvinto šeimininkus žiemą šildo pelkė

Perpus sumažėjo išlaidos kurui ir jis tapo ekologiškai švarus, kai Žuvinto biosferos rezervato administracija pirmoji šalyje savo pastatą pradėjo šildyti pačių pasigamintomis granulėmis iš viksvų ir nendrių.

Daugiau nuotraukų (1)

Genovaitė Rafanavičienė

Feb 7, 2014, 5:00 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 2:54 PM

Žuvinto biosferos rezervate nušienautų žemapelkių žolė tapo kaitriu kuru.

Viksvų kaloringumas nenusileidžia medžiui.

Granules gamina patys

„Pirmiausia nusprendėme patys išbandyti, ar ši žolė tiks biokurui, o po to paraginti ir kitus valstybinių bei privačių šlapžemių savininkus nupjautas viksvas ir nendres paversti naudinga preke.

Neapsirikome skystojo kuro katilą iškeitę į biokurui skirtą. O granulių iš pelkių žolės irgi patys pasigaminame.

Nusipirkome granuliavimo liniją ir pasistatėme šalia esančiuose Verebiejuose nuomojamame pastate“, – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, šis darbas būtų perleistas įsteigtai viešajai įstaigai.

600 tūkstančių litų lenkiškai granuliavimo linijai ir Vilniaus bendrovės „Biokaitra“ pagamintam biokuro katilui buvo gauta iš pelkių tvarkymo projektų.

Visu pajėgumu dar nedirba

Šienaujamose žemapelkėse sukuriamos paukščiams veistis tinkamesnės buveinės, todėl ir skatinama tokia veikla.

Čia šienapjūtė prasideda rugpjūtį, kai baigiasi paukščių perėjimo metas, todėl žolė per kieta pašarui, o kurui labai tinka.

Granuliavimo linijos pajėgumas – apie 700 kilogramų per valandą, bet kol kas gaminama apie 400 kilogramų, nes naudojama tik rezervato administraciniam pastatui šildyti.

Per keturis mėnesius išlaidos šildymui sumažėjo beveik perpus. Anksčiau skystajam kurui pirkti rezervatas per šildymo sezoną išleisdavo apie 20 tūkstančių litų.

Ekologiškas kuras

Pelkių žolė – ekologiškiausias aplinkos neteršiantis kuras, todėl ir pelenai labai tinkami dirvoms tręšti.

Pelkių žolių granulės bus išbandytos ir tręšti, gyvulių pakratui ir net jų pašarams pridėjus maistinių komponentų.

„Vien mūsų rezervate yra apie 500 hektarų šlapžemių, kurias reikia tvarkyti.

Ūkininkai už tai gali gauti Europos Sąjungos fondų paramos, tačiau kol kas deklaruoja tik 55 hektarus.

Iš vieno hektaro uždera 2,5–3,5 tonos biomasės. Taigi pelkės ne tik laukia pagalbos iš žmonių, bet ir jiems gali daug padėti. Tai mes ir norime įrodyti“, – sakė A.Pranaitis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.