Tačiau, pasak buvusio Lietuvos energetikos ministro,
„Gazprom“ valdant Latvijos dujotiekius, galėtų kilti sunkumų,
perduodant dujas iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD)
terminalo į Latviją bei Estiją.
„Aš tikrai to neatmesčiau (akcijų įsigijimo - BNS), tai yra
„Gazprom“ sprendimai. Jau vien požeminė saugykla yra svarbi ir
išlaikyti šį objektą „Gazprom“ yra naudinga ir, juo labiau,
turint kontrolę Latvijoje. Estijos dujų ūkis tampa riboto
savarankiškumo - net pastačius Klaipėdoje suskystintų gamtinių
dujų terminalą ar dujų jungtį su Lenkija, „Gazprom“
kontroliuojant dujotiekius Latvijoje, perduoti dujas į Estiją gali
kilti kliūčių“, - BNS sakė A.Sekmokas.
Pasak jo, „Gazprom“, jei valdytų dujotiekius Latvijoje,
galėtų riboti dujų tiekimą Estijai, nes šios šalies SGD
terminalo projektas kelia abejonių. Kita vertus, anot A.Sekmoko,
vargu, ar jis stengtųsi riboti dujų tiekimą, nes būtų galima
imtis teisinių priemonių.
„Jei kalbėtume apie suskystintų gamtinių dujų terminalą
Estijoje - matyčiau labai nedidelę jo galimybę. Jau pakankamai
ilgą laiką buvo bandoma tartis dėl regioninio terminalo. (...)
Dabartinis siūlymas, kad terminalas būtų ir Estijoje, ir Suomijoje,
yra abejotinas, ir abejotina, kad Europos Komisija skirtų
finansavimą abiems terminalams. Juo labiau, kad net sprendimo nėra.
Komisija paprasčiausiai sutaupys pinigų ir gal ne pagal konsultantų
rekomendacijas, bet saugumas bus užtikrintas“, - tikino jis.
Anot jo, Latvija nesitiki perimti Inčukalnio dujų saugyklos iš
„Gazprom“, tad Rusijos bendrovė artimiausiu metu iš kaimyninės
valstybės tikrai nesitrauks.
„Manau, kad iš tikro situacija Latvijoje yra visiškai kita ir
abejočiau, kad „Gazprom“ skubės trauktis. Vienas labai svarbus
elementas, kad „Gazprom“ valdo požeminę gamtinių dujų
saugyklą Latvijoje ir, kiek man teko kalbėti su Latvijos politikais,
jie nesitiki perimti saugyklą, nes, jų žodžiais tariant, bandant
perimti ją, „Gazprom“ atiduotų, tačiau ištrauktų vamzdžius.
Taip buvo pasakyta“, - sakė A.Sekmokas.
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas „Verslo
žinioms“ penktadienį teigė, kad visos Baltijos valstybės
turėtų spręsti, ką daryti dėl E.ON parduodamų „Latvijas
Gaze“ akcijų.
„Man atrodo, kad „E.ON“ akcijų pardavimo neturėtume
palikti savieigai: Baltijos šalys turėtų susėsti rimtų derybų,
kad išnagrinėtų šią problemą regioninės rinkos plėtros ir
vartotojų interesų požiūriu“, - sakė R.Švedas.
Latvijos premjerė Laimdota Straujuma pareiškė, kad E.ON už
„Latvijas Gaze“ akcijas prašoma 220 mln. eurų (760 mln. litų)
kaina yra neadekvati ir „apie sandorį tokia kaina nė kalbos
nėra“.
E.ON gegužę už 390 mln. litų pardavė jo valdytas „Lietuvos
dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas. Dar 118 mln. litų jis gavo už
11,8 proc. „Lesto“ akcijų.
„Gazprom“ už „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas
kitą savaitę gaus 417,1 mln. litų.