Šių metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad Baltijos atominės elektrinės statybos Kaliningrado srityje stabdomos.
Neva ji suprojektuota pernelyg galinga, jungčių su kaimyninėmis šalimis nėra, todėl ir statyti jos neapsimoka.
Lietuvos valdžia tuomet aiškino, kad rusai pagaliau suvokė, jog šis planas beviltiškas. Tačiau tokios prognozės gali pasirodyti per ankstyvos.
Pasiūlė elektros kabelį
Prieš kelias dienas Vokietijos energetikos agentūros vadovo Stephano Kohlerio pakviestas „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas dalyvavo renginyje skambiu pavadinimu „Rusija–Vokietija: kelias pirmyn“.
Pastaruoju metu ES ir Rusijos santykiai gerokai pašliję dėl krizės Ukrainoje. Tad jau vien tai, kad vienu artimiausių Vladimiro Putino aplinkos žmonių laikomas I.Sečinas sulaukė specialaus kvietimo ir dar atvyko, galima laikyti netikėtumu.
Bet tikra sensacija buvo tai, ką jis pasiūlė vokiečiams: Rusija pasirengusi tiekti Kaliningrado srityje ateityje numatytą gaminti elektrą kabeliu per Baltijos jūrą.
Vokiečius pribloškė skaičiais
Renginyje dalyvavę politikai ir didžiausių Vokietijos energetikos kompanijų (E.ON, RWE bei kitų) vadovai iš pradžių tai palaikė pokštu.
Bet I.Sečinas toliau įrodinėjo, kad juokauti jis nepasirengęs.
„Atominės elektrinės projektas Kaliningrado srityje tikrai gali būti įdomus Vokietijai.
Mano nuomone, visiškai realu nutiesti elektros tiltą – ar antžeminį, ar Baltijos jūroje“, – dėstė „Rosneft“ vadovas, kuris iki 2012 metų buvo Rusijos premjero pavaduotojas.
Anot I.Sečino, net ir sankcijų Rusijai fone būtinas blaivus požiūris, ypač dėl energetikos, nes kitaip neva nukentėtų milijonai niekuo dėtų vartotojų.
„Rosneft“ vadovas apstulbusiems vokiečiams atskleidė, kodėl verta pasitikėti rusais: „Mes valdome 22 procentus Vokietijos naftos perdirbimo pramonės, mūsų kompanijai tenka penktadalis Rusijos ir Vokietijos prekybos apimties.“
Įsisuko ir į Vengriją
Rusija savo energetines pozicijas stiprina ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Vengrija jau pranešė gavusi iš Kremliaus paskolą savo atominei elektrinei atnaujinti.
Dar sausio mėnesį šalies premjeras Viktoras Orbanas pasirašė susitarimą su Rusijos prezidentu V.Putinu, kad Maskvos atominės energetikos korporacija „Rosatom“ maždaug 100 kilometrų nuo Budapešto nutolusioje elektrinėje pastatys du naujus reaktorius.
Paskolos sutartis buvo pasirašyta kovo mėnesį, tačiau ją patvirtinti dar turėjo Vengrijos parlamentas. Vengrai iškėlė sąlygą, kad Maskvos lėšomis būtų finansuota maždaug 80 proc. statybų kainos.
Tiesa, kol kas oficialiai nėra pateiktų jokių sutarties detalių – Europos Komisijos pareigūnai tebetikrina, ar sutartis nepažeidžia jokių Europoje galiojančių įstatymų.
Vengrijos vyriausybė gina sutartį ir teigia, kad, be atpigsiančios energijos ir papildomų 10 tūkst. darbo vietų, Maskvos pasiūlytos paskolos sąlygos buvo palankios.
Opozicijos lyderiai savo ruožtu teigia, kad sandoris buvo pasirašytas tinkamai nepasitarus, taip pat padidėjo Vengrijos priklausomybė nuo Rusijos.
Maskvos planai iki šiol nežinomi
„Rosatom“ ir Kaliningrado srities vyriausybė sprendimą Lietuvos pašonėje statyti atominę elektrinę priėmė dar 2008 metais.
Po metų tada Rusijos premjeras buvęs V.Putinas pasirašė pavedimą statyti dviejų blokų (kiekvienas – po 1150 megavatų galios) Baltijos atominę elektrinę. Tuomet buvo planuojama, kad pirmasis blokas pradės veikti 2016 metais, nors ekspertai tokius ketinimus vadino nerealiais.
Statybos jau buvo prasidėjusios, tačiau nuo praėjusių metų pabaigos rangovai ėmė skųstis nebesulaukiantys užsakymų ir stabdantys darbą.
Šių metų kovą įtakingas Rusijos leidinys „Komersant“ paskelbė, kad Kremlius nutarė atsisakyti atominės elektrinės ir jos vietoje statyti šiluminę, kuri būtų kūrenama anglimis ir gamtinėmis dujomis. Tačiau ką iš tikrųjų mąsto Maskva, lieka iki šiol neaišku.