Kodėl už kitų elektros sąskaitas turi mokėti visi vartotojai?

Praėjusią savaitę Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis paskelbė viešą komentarą, kuriame bando išaiškinti, kodėl LESTO skaičiavimai ir išvados dėl siūlomų atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo pakeitimų yra klaidingos.

Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Kiaulėnas

Jul 16, 2014, 5:10 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 10:39 PM

Situacijos aiškinimui dėl dvipusės elektros energijos apskaitos V.Mačiulis pasitelkė hipotetinį pavyzdį apie taupiąsias lemputes. Anot jo, jeigu pilietis nusipirkęs taupiąją elektros lemputę, jis turėtų mokėti 20 ct/kWh didesnį elektros tarifą dėl sumažėjusio elektros energijos suvartojimo, nes kitaip sumažintų skirstomojo tinklo operatoriaus LESTO pajamas. Remdamasis šiuo pavyzdžiu, asociacijos vadovas bando išvesti paraleles su dvipuse elektros apskaita, kuri, anot jo, atneštų naudos ir gyventojams, ir biudžetui.

Tačiau tiek V.Mačiulio pateiktas hipotetinis pavyzdys, tiek dvipusės elektros apskaitos naudingumo aiškinimas, mano nuomone, klaidinantis. Visų pirma, pavyzdys netinkamas todėl, kad gyventojui įsigijus taupiąją elektros energijos lemputę, naudą gauna ne tik jis, bet ir visi vartotojai.

Gyventojas ne tik sutaupo pinigų, mažindamas savo elektros energijos suvartojimą, tačiau tuo pačiu jo naudojamos taupiosios lemputės (kaip ir daugelis kitų efektyvumo priemonių) padeda mažinti elektros tinklo apkrovimą didžiausių apkrovų (piko) metu. Būtent dėl šių priežasčių potencialiai reikalinga mažesnė tinklo infrastruktūra, todėl mažėja ir elektros tinklo išlaikymo sąnaudos, o tuo pačiu ir elektros energijos tarifas visiems vartotojams.

Šiuo metu siūlomos dvipusės apskaitos įtaką elektros skirstymo kaštų paskirstymui hipotetiniu pavyzdžiu, turbūt, geriausiai iliustravo vienas iš V.Mačiulio komentaro skaitytojų. Jis rašė: „Tarkim, užsisakai pica į namus - susimokėjai ir viskas normaliai. Tačiau sumąstai, kad ir pats kartais picas kepsi ir pardavinėsi picerijai. Pas tave važinėja pasiimti tavo picų, arba tau atveža užsakytas picas, kaskart susimokant. Betgi užsimanai, kad galima kartą per metus atsiskaityti už balansą (dvipusės apskaitos principas – R.K.), tarkim iškepiau 10 picų, o užsisakiau 9, tai metų pabaigoje prašom sumokėkit už vieną picą ir baigta. Tačiau kas kompensuos važinėjimų kainas? Aišku, visi likę picų valgytojai“.

Komentaro autorius šiek tiek suklydo – AIE įstatymo projekte už „perteklinę picą“ neapmokama, todėl tokia pica arba bus suvalgoma, arba tiesiog nekepama. Tačiau šis skaitytojas puikiai suprato, kad, nepaisant to, jog naudodamas atsinaujinančius energijos šaltinius gyventojas pasigamina energijos sau, tiek pagaminto pertekliaus pardavimui, tiek trūkumo įsigijimui jis neišvengiamai turi naudotis elektros tinklo infrastruktūra: elektros kabeliais ir linijomis, bei transformatorinėmis (pagal skaitytojo pavyzdį - picerijos transportavimo paslauga).

Šiuo atveju saulės energetika (skirtingai nuo taupiųjų lempučių) nepadeda mažinti elektros tinklo apkrovimo didžiausių apkrovų (piko) metu, o tai reiškia, kad tinklo infrastruktūros sąnaudos nepasikeičia. Šios infrastruktūros veikla reguliuojama, tad elektros energijos persiuntimo paslaugos kainą visiems vartotojams nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau šiuo metu siūlomas AIE įstatymo projektas sau energiją gaminantiems vartotojams numato išimtis– nemokėti arba tik iš dalies apmokėti už šią paslaugą.

Būtent čia ir glūdi pagrindinė dvipusės apskaitos problema, kurią būtų galima suformuluoti paprasčiausiu klausimu – ar sąžininga ir teisinga, kad už vienų vartotojų sau pasigamintą ir sunaudotą elektros energiją iš dalies sumokėtų visi kiti elektros vartotojai, išskyrus tuos, kurie ją gamina? Juk ši suma galėtų sudaryti iki 2 mln. litų per metus. Tad socialiai nebūtų teisinga, kad tas, kuris už, tarkime, 50 tūkst. Lt įsirengęs saulės kolektorių, mokėtų mažiau, nei močiutė, kuri turės prisiimti ir kitas išlaidas.

LESTO mano, kad naujos sistemos kūrimas visų pirma turi prisidėti prie bendrų visuomenės interesų tenkinimo, o gaunama nauda ir sąnaudos turėtų būti racionaliai paskirstomos, teisingai ir subalansuojant visų suinteresuotų šalių interesus bei neišskiriant nė vienos grupės. Todėl, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, jaučiame pareigą atkreipti dėmesį - neįvertinus šiuo metu siūlomos įgyvendinti dvipusės apskaitos projekto rizikos, gražūs norai gali duoti visiškai priešingą efektą – prisidėti prie elektros brangimo didžiajai daliai Lietuvos elektros vartotojų.

Komentaro autorius yra LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.