Tai tik keli Lietuvos energetikos instituto parengtoje studijoje numatyti patarimai valstybei.
Tačiau net ir šis solidus tyrimas nepateikia jokios tikslios išvados, kuria kryptimi turi plaukti mūsų šalies energetikos laivas.
Dar viena strategija
Kiek vyriausybių, tiek ir strategijų. Taip galima pavadinti per 25 metus susiklosčiusią situaciją šalies energetikos sektoriuje.
Nacionalines energetikos strategijas kurpė, kas tik pajėgė: advokatų kontoros, užsienio konsultantai, ministerijų klerkai, viešųjų ryšių specialistai, sovietmečio energetikos veteranai, mokslininkai teoretikai ir net aukštųjų mokyklų studentai.
Ne išimtis ir dabartinė Vyriausybė. Jai už 120 tūkstančių litų energetikos sektoriaus studiją parengė Lietuvos energetikos institutas.
Naujausio tyrimo autoriai savo išvadose neslepia – jie neturi vieno recepto. Tad ir krypčių čia – ne viena, o kartais net prieštaraujančių viena kitai.
Dėl atominės – trys scenarijai
Kiekvienoje energetikos strategijoje pirmiausia ieškoma sakinių apie atominę elektrinę. Ką vizijų autoriai siūlo, to galima tikėtis ir iš valdžios.
Konservatorių valdymo metais energetikos strategijose atominė elektrinė buvo išskirta kaip vienas būtiniausių projektų. Tačiau referendumo rezultatai, matyt, paveikė ir vizijų kūrėjus.
„Visagino atominė elektrinė toli gražu nėra vienareikšmiškai geriausia alternatyva“, – tiesiai šviesiai Energetikos studijoje rėžė Kaune įsikūrusio Lietuvos energetikos instituto mokslininkai.
Mokslininkai pažymėjo, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) investicijos ligšiolinėse atominių elektrinių statybose nėra išskirtinės. Kitaip tariant, apskaičiuota kaina yra optimali – apie 20 milijardų litų.
„Bet yra rizika, kad VAE investicijos gali būti didesnės, nei nurodytos verslo plane“, – perspėjo Lietuvos energetikos instituto tyrėjai.
Beje, mokslininkai suabejojo dėl VAE prognozės, kad Lietuvoje atominė elektrinė būtų įdarbinta 90 procentų. Anot parengtos studijos, realus variantas – 70 proc. pajėgumų panaudojimas. Tai atitinka BWR reaktorių panaudojimą kitose šalyse.
Prieštarauja patys sau
Strategijos autoriai painiojosi, kiek Lietuvai pačiai reikėtų pasigaminti elektros energijos. Mokslininkai blaškėsi tarp importo ir savos gamybos.
Pavyzdžiui, vienoje vietoje jie tikino, kad 2025 metais Lietuva turi gaminti bent pusę reikalingos elektros. O iki 2050 metų turime patenkinti 80 proc. savo poreikių.
Tačiau kitoje vietoje gyrė palankias importo kainas.
Todėl jie prognozuoja, kad iki 2030 metų elektros energijos kaina kaimyninių šalių rinkose bus gana palanki elektros energijos importui.
„Esant tokiai situacijai, šalyje tikslinga gaminti apie 30 proc. reikiamo elektros energijos kiekio.
Likusią elektros energijos dalį geriau importuoti“, – skelbiama strategijoje.
Vadina unikalia šalimi
Energetikos instituto mokslininkai strategijoje Lietuvą vadina unikalia šalimi. Kodėl? Todėl, kad „visus elektros energijos poreikius gali patenkinti iš importo“.
Tačiau sykiu valstybė unikali ir tuo, kad elektros kaina yra didelė, nors taip neturėtų būti.
Pavyzdžiui, pagal elektros kainą pramoniniams vartotojams tarifas mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje.
Mat elektra verslui yra apmokestinta kone labiausiai visoje Europoje. Lietuva pagal šį rodiklį yra 25–29 vietoje tarp 32 Europos valstybių.
Tuo metu gyventojams elektros kaina yra artima ES vidurkiui, bet viršija daugelio Vakarų Europos šalių elektros kainas.
Beje, mokslininkai prognozuoja, kad energijos vartojimas Lietuvoje augs.
Nepaisant menko gimstamumo ir emigracijos, prognozuojama, kad iki 2050 metų jis mūsų šalyje padidės beveik 30 procentų.
Tačiau liūdna žinia – kils ir kainos. Studijos kūrėjai prognozuoja, kad iki 2050 metų gamtinių dujų kainos padidės 1,6 karto, biokuro – 2,2 karto, o biokuro atliekų – 2,6 karto.
Tačiau atsinaujinantis kuras vis tiek išliks 1,8–2,5 karto pigesnis nei gamtinės dujos.
Į vėją žvelgia atsargiai
Instituto mokslininkai turi receptą – gaminti daugiau elektros šiluminėse elektrinėse.
Šiuo metu jos tai ir daro, tačiau gauna valstybės paramą – visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas. Tokiu atveju jei šilumininkai pradėtų gaminti daugiau elektros, parama jiems taip pat turėtų augti.
O kartu su ja – ir elektros tarifas. Kaip išvengti elektros brangimo, institutas recepto nepateikia.
Energetikos studijoje užsimenama ir apie vėjo energiją. Elektros gamybą iš vėjo mokslininkai siūlo nuosekliai didinti. Mat norima per dešimtmetį pasiekti tikslą – Lietuvoje gaminti bent pusę visos reikiamos elektros.
Mokslininkai nepamiršo priminti, kad vėjo energetikos plėtra reikalauja ir didesnės paramos. Be to, vėjo energetikai Lietuvoje gali iškilti keli pavojai.
Tai – palankios elektros importo sąlygos. Kitaip tariant, jei per Švedijos kabelį plūstelės pigesnė elektra, vėjo energetikai tai ne į naudą.
Kitas pavojus – galimas gamtinių dujų pigimas. Tokiu atveju termofikacinės elektrinės, kurios degina dujas, imtų gaminti pigesnę elektrą, ir vėjo jėgainės turėtų mažiau šansų konkuruoti.
Trečias pavojus – Visagino atominė elektrinė.
Siūlo toliau ieškoti skalūnų dujų
Mokslininkai nepamiršo ir skalūnų dujų žvalgybos, dėl kurios Lietuvoje prilaužyta tiek iečių.
Studijoje siūloma atlikti dujų paieškos darbus, net parengti jų panaudojimo strategiją.
„Mes siūlome pirmiausia išsiaiškinti situaciją dėl skalūnų dujų – ar jų išvis yra, kiek yra, o po to spręsti, ką su jomis daryti. Žvalgyti – taip, siūlome“, – po studijos pristatymo sakė Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis.
