Bendra abiejų katilinių galia sieka 50 megavatų, o investicijos sudarys 51 mln. litų. Iš jų Europos Sąjungos fondų parama – 12 mln. litų.
Katilų įrengimu rūpinasi bendrovė „Enerstena“, kuri įsipareigojo darbus atlikti per pusmetį, tačiau miesto vadovai viliasi, kad dar šį šildymo sezoną bus pradėta tiekti naujosiose katilinėse pagaminta šiluma.
Pasak „Kauno energijos“ valdybos pirmininko Valdo Lukoševičiaus, šios dvi katilinės dirbdamos visu pajėgumu sugebėtų patenkinti apie 35 proc. Kauno poreikių ir padės kauniečiams sutaupyti apie 20 mln. litų per metus. Neprireiks net trejų metų, kad investicijos atsipirktų.
Atnaujindama savo gamybos šaltinius „Kauno energija“ per porą pastarųjų metų šilumos kainą sumažino beveik perpus. Pradėjus veikti šioms katilinėms įmonė turės 72 megavatų bendros galios biokuro deginimo įrenginių. Šiltuoju metų laiku jų visiškai užteks miesto poreikiams.
„Kauno energijos“ vadovai giriasi, kad šiuo metu šiluma Kaune yra viena pigiausių šalyje, tačiau situacija pasikeis žiemą, kai daugiau šilumos teks pirkti iš dujas deginančios Kauno termofikacinės elektrinės (KTE).
„Kauno energija“ taip pat neatsisako planų kartu su „Lietuvos energija“ įrengti dar vieną didelę kogeneracinę jėgainę Petrašiūnų elektrinėje, tačiau darbai juda labai lėtai.
