Nėra nuotėkų sistemos ir normalaus vandentiekio, neasfaltuotos gatvės, kurios neturi pavadinimų, piktžolėmis apleisti kaimynų sklypai. Tokie vaizdai sodininkų bendrijose – įprasti.
Nors elektros energija tiekiama visų sklypų savininkams, specialistai negali ramiai stebėti, kaip vietos gyventojai šaukte šaukiasi nelaimės, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Kelia grėsmę kaimynams
Paprastos metalinės tvoros čia dygsta ant kiekvieno kampo. Gyventojams nė motais, kad virš jų driekiasi aukštosios įtampos elektros linijos.
Užtektų, kad stichijos nutrauktas laidas nukristų ant tokios tvoros, ir elektros smūgį gali patirti žmogus, atsidaręs metalinius sodo vartelius net už kelių šimtų metrų.
Prieš porą mėnesių sodininkų bendrijos „Ūla“ Vilniaus rajone gyventojai, apsitvėrę metalinėmis tvoromis, gavo bendrovės LESTO įspėjimus.
Apsilankę sodininkų bendrijoje energetikai net nesistebėjo, kad niekas nepasikeitė.
Negąsdina gyventojų ir baudos. Jos fiziniam asmeniui siekia nuo 50 iki 100 litų.
Nukenčia niekuo dėti
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Evaldas Kervys teigia, kad sodininkų bendrijų nariai, įsirengdami tvorą, pirmiausia turi galvoti apie saugumą, elgtis atsakingai ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. O trūkstant žinių, pasikonsultuoti su specialistais.
„Dėl neteisėtų tvorų ir kitų statinių elektros tinklų apsaugos zonoje šiemet esame išsiuntę jau apie 1000 įspėjimų, o visoje Lietuvoje – daugiau nei 3000. Du trečdaliai gyventojų į įspėjimus niekaip nereaguoja.
Tai labai pavojinga. Jeigu laidas dėl stichijos nutrūktų ir nukristų ant metalinės tvoros, kuri yra geras elektros laidininkas, aukštosios įtampos srovė tekėtų šia tvora ir toliau.
Kaimynų tvoros susijungia, tad įtampa gali sužeisti net už 100 metrų prie tvoros prisilietusį žmogų“, – žvalgydamasis sodininkų bendrijoje aiškino LESTO Vilniaus regiono Tinklo valdymo departamento Defektavimo grupės inžinierius Darius Grochovskis.
Elektros linijas sodininkų bendrijos taip pat buvo įsirengusios pačios. Tik 2009–2011 metais jas į savo žinią perėmė LESTO ir pradėjo rūpintis gyventojų saugumu.
Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai nutrūkusiam aukštosios įtampos laidui nukritus ant metalinės tvoros ar elektrinio piemens nukentėjo niekuo dėti už kelių šimtų metrų buvę žmonės, kurie net nežinojo apie avariją.
Į įspėjimus nereaguoja
Ant vielinės tvoros parimęs vietos gyventojas Adolfas Kovalis gūžtelėjo pečiais: „Iš kur man žinoti, kad tvora bloga. Aš juk ne elektrikas. Penkiolika metų niekas nieko nesakė, o dabar gavome įspėjimą.“
Nugriauti tvoros A.Kovaliui nereikės. Jis jau pradėjo ieškoti bendrovės, kuri imtųsi ją įžeminti pagal techninius reikalavimus.
„Buvome jau susiradę įmonę, jos atstovai sakė galintys viską padaryti, bet negali pateikti dokumentų. Kainos nemažos“, – guodėsi pensininkas.
Įspėjimus gavo ir daugelis Adolfo kaimynų. Vienam jų, regis, metalinę tvorą teks griauti ir statyti naują – medinę, plastikinę ar kitokią, kuri nebūtų laidi elektros srovei. Mat ši tvora išdygo po aukštosios įtampos linija.
LESTO šio gyventojo niekaip nepavyksta rasti. Į įspėjimus – jokios reakcijos. Nors sklypas neatrodo apleistas – čia, regis, ką tik iškilusiam dviejų aukštų namui trūksta tik apdailos, o kieme barška kurmius atgrasantys plastikiniai buteliai.
„Šioje vietoje metalinės tvoros negali būti. Gali būti medinė, plastikinė ar kitokia. Bet net ir ją norėdamas pasistatyti savininkas turės kreiptis į mus ir gauti leidimą. Po elektros linijomis be LESTO žinios negalima nieko statyti, nesvarbu, ar tai tvora, ar garažas, ar šiltnamis“, – paaiškino D.Grochovskis. (LR)
Taisyklės aiškios
LESTO Tinklo eksploatavimo departamento vadovas
„Įspėjimai dažniausiai siunčiami, kai metalinės tvoros ir vielinės užtvaros elektros tinklų apsaugos zonose įrengiamos nesilaikant taisyklių, nustatančių tokių tvorų įrengimo reikalavimus.
Elektros oro linijų apsaugos zonoje statant metalinę tvorą būtina 15–20 metrų atstumu nuo kraštinių laidų numatyti 25 centimetrų oro tarpą ir įžeminti teritoriją juosiančią tvorą.
Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai įrengiami kilnojamieji gyvulių ganymo aptvarai tiesiog po linijomis.
Todėl baigiantis ganiavos sezonui prašome ūkininkų įvertinti, ar jų įrengti aptvarai, skirti gyvuliams ganyti, nekelia pavojaus gyvulių ir gyventojų saugumui.“
