Prieš trejus metus, pavyzdžiui, virtuvėje dubenėlyje užšaldavo vanduo“, – pasakojo Šakiuose gyvenanti pensininkė Ona Valaitienė. Tačiau jos džiaugsmą aptemdė gautos sąskaitos už buto šildymą. Jos buvo ženkliai didesnės nei 2013 metais.
„Buvo šokas, kai gavau lapkričio mėnesio sąskaitą. Net akys ant kaktos išlipo, – teigė O.Valaitienė. – Vien tik už šildymą – 311 litas. Praėjusių metų lapkritį, kai namas dar nebuvo renovuotas, mokėjau šimtu mažiau“.
Įtarimų dėl per didelio mokesčio trijų kambarių buto šeimininkei buvo kilę jau tuomet, kai ji gavo spalio mėnesio sąskaitą.
„Spalį šildė tik vieną savaitę. Reikėjo mokėti 82 litus. Už visą praėjusių metų spalį mokėjau 157 litus. Kokius didžiulius pinigus būčiau mokėjusi, jei būtų tekę mokėti už keturias šių metų spalio savaites.
Per agitaciją dėl namo renovavimo mums sakė, jog sąskaitos sumažės per pusę. Tikėjomės, kad bus šilčiau ir pigiau. Taip ir yra – tikrai šilčiau, bet to pigumo nesulaukiau. Namas turėtų taupyti šilumą, o ką matome?“ – piktinosi O.Valaitienė.
Keisčiausia, jog didesnes sąskaitas gavo ne visi šio namo gyventojai. Kai kurie už šildymą iš tiesų mokėjo daug mažiau nei praėjusiais metais.
O.Valaitienė teigė, jog virš jos gyvenanti kaimynė gavo perpus mažesnę sąskaitą: „Nepavydžiu, bet ima pasiutimas“.
Tokių nesusipratimų, gerokai kertančių per kišenę, įvyko ir kituose renovuotuose namuose. Šiemet Šakiuose buvo atnaujinti penki daugiabučiai.
Aukštąjį išsilavinimą turinčią O.Valaitienę piktina kalbos, jog neva garbaus amžiaus žmonės nesusigaudė, kaip reikia reguliuoti radiatorius, todėl padidėjo sąskaitos: „Visą laiką mano radiatorių reguliatorius nustatytas ties antra – mažiausia – padala. Mums buvo viskas paaiškinta“.
Gretimoje V.Kudirkos 102-ojo namo laiptinėje gyvenanti pensininkė Irena tvarko namo buhalterijos reikalus. Moteris gyvena dviejų kambarių bute. Reguliatorius ji irgi nustačiusi ties antra padala.
„Gaunu sąskaitą už šildymą, pasinervinu tą dieną ir susimoku, nes negaliu palikti skolų. Esu namo buhalterė, matau daug nesąmonių prirašinėta, nors niekas nepasikeitė.
Labai laukiau renovacijos, tačiau sąskaitas gavau didesnes nei pernai. Nereikia nė praėjusių metų. Pavyzdžiui, šiemet vasaris buvo labai šaltas. Už šildymą sumokėjau 216 litų. Namas dar nebuvo renovuotas.
O dabar už lapkritį turėjau sumokėti beveik 200 litų.
Perėjau per laiptines. Radiatoriai užsukti, o vis tiek karšti. Visuose butuose nustatyti ties antra padala, nes daugiau net nereikia. Tai iš kur tokios sąskaitos?“ – piktinosi Irena.
Nepatenkinti renovuotų namų gyventojai kelis kartus organizavo susirinkimus, į kuriuos kvietė šilumos tiekėjus, namus renovavusių bendrovių atstovus ir reikalavo paaiškinti problemos priežastis.
Tačiau nei aštrios diskusijos su bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi Laimučiu Kasparavičiumi, nei su rangovų bendrovių „Statybų vizija“ bei „Elsis“ atstovais gyventojams naudos nedavė.
„Šilumos paleidimo ir derinimo darbus lapkričio mėnesį vykdė rangovas. Šiluma buvo paleista be šilumos parengties akto vien tik todėl, kad namas buvo renovuojamas.
Visa atsakomybė, manau, turi tekti tam, kuris tuos darbus vykdė, o ne tam, kuris nieko nedarė“, – neigė šilumininkų atsakomybę L.Kasparavičius.
Už renovaciją atsakingos bendrovės „Šakių vandenys“ inžinierius Giedrius Pulokas mano, jog šilumos tiekėjai ir rangovai nesusikalbėjo.
„Kituose miestuose, kiek žinau, tokių nesusipratimų nebuvo. V.Kudirkos 102-ame name buvo pakeisti visi vamzdynai, tačiau šilumos punktas nebuvo modernizuotas“, – teigė G.Pulokas.
Bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius L.Kasparavičius po į viešumą iškilusių diskusijų dėl per didelių sąskaitų renovuotuose namuose sakė jaučiasi apšmeižtas, nes visi kaltina šilumininkus.
„Darbus vykdė rangovas, mes renovacijoje nedalyvavome. Šilumos paleidimo ir derinimo darbus vykdė rangovas.
Kol kas mes negalime perimti šildymo sistemos, kurią prižiūrime, nes neturime šilumos bandymų akto. Mes negalime atsakyti už tai, ko nedarėme.
Didesnį šilumos suvartojimą galėjo lemti paleidimo darbai, gal buvo blogai sureguliuota.
Tarp atskirų butų sąskaitų yra nemaži skirtumai, tačiau negaliu komentuoti, nes tai – rangovo atsakomybė“, – tvirtino L.Kasparavičius.
Pasipiktinusiems šakiečiams šilumos tinklų bendrovės atstovai teigė, jog apskaitą pagal šilumos daliklių rodmenis atlieka rangovai.
Rangovai renovuotų namų gyventojus tikino, jog jie viską tikrino, analizavo ir stebėjosi, jog atnaujindami namus kituose miestuose su tokia problema nesusidūrė – visų būstų gyventojai gauna mažesnes sąskaitas.
G.Pulokas tikino, jog rangovai daug kartų vaikščiojo į šilumos tinklus dėl duomenų nuskaitymo. Be to, iš penkių renovuotų daugiabučių šilumos punktai buvo modernizuoti tik dviejuose.
Galimas daiktas, jog šilumos punktų įranga yra neperreguliuota. Tačiau kas tai turi atlikti – nežinia. Šilumą tiekianti ir punktus prižiūrinti bendrovė „Šakių šilumos tinklai“ tvirtina, jog tai nėra jos darbas.
Sąskaitomis nepatenkinti gyventojai piktinosi šilumininkais, mynė jų slenksčius, tačiau šio bendrovės darbuotojai visus siuntė pas renovacijos administratorius.
Užburtame rate atsidūrę šakiečiai su viltimi ir baime laukia gruodžio mėnesio sąskaitų.
„Jei situacija nepasikeis, dėsimės pinigus ir samdysime ekspertus, – teigė O.Valaitienė. – Mūsų žmonės labai kantrūs. Nustebau, kad jie visi sumokėjo didžiules sąskaitas.
Aš visos nesumokėjau – tik 200 litų, o ne 311. Ir nemokėsiu. Jei reikės, bylinėsiuosi“.
Apie pastatų renovacijos naudą šalies gyventojams aiškinama seniai ir daug, informacijos, regis, yra pakankamai, tačiau tai vienur, tai kitur išlendantis statybininkų darbo niekalas ar įtartinai padidėjusios sąskaitos už šildymą pažangiam reikalui kiša koją.
„Po namo renovacijos sąskaita už šildymą plius mokestis už renovaciją negali viršyti praėjusių metų atitinkamo mėnesio sumos ir net turėtų būti mažesnė dešimčia procentų.
Šakių rajone ketiname renovuoti dar 25 daugiabučius. Deja, trylikoje namų jau jaučiame skepticizmą“, – teigė G.Pulokas. ˙
