Sparčiai pinganti nafta grasina dar viena pasauline krize?

Panašu, kad kartojasi 2008 metų istorija, kai naftos kainos per 6 mėnesius krito daugiau nei 40 JAV dolerių. Tada prasidėjo finansinis nuosmukis, ilgam laikui turėjęs ir tebeturintis neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai.

Pasaulio akcijų biržose - liūdnos nuotaikos.<br>AP nuotr.
Pasaulio akcijų biržose - liūdnos nuotaikos.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 6, 2015, 5:23 PM, atnaujinta Jan 16, 2018, 8:45 PM

Panašu, kad kartojasi 2008 metų istorija, kai naftos kainos per 6 mėnesius krito daugiau nei 40 JAV dolerių. Tada prasidėjo finansinis nuosmukis, ilgam laikui turėjęs ir tebeturintis neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai.

Šiuo metu situacija kartojasi, tačiau šįkart nafta pinga kur kas sparčiau nei prieš 6 metus. Kai naftos kainos nenumaldomai krenta, tai yra ženklas, kad ekonominė situacija blogėja. O tai daro dramatišką poveikį finansų rinkai.

Šiuo metu energetikos kompanijos sudaro 20 proc. obligacijų rinkos. Jau atsiranda jos svyravimo ženklų. Su skalūnų nafta susijusios įmonės nebepajėgia jų išpirkti. O tai yra signalas, jog pagrindinės akcijų rinkos griūtis yra nebetoli.

Pastaraisiais metais JAV pradėjus masiškai išgauti skalūnų naftą, Jungtinės Valstijos tapo didžiausia naftos tiekėja visame pasaulyje. JAV šiuo metu išgauna daugiau naftos nei Saudo Arabija ar Rusija.

Tai naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) visiškai nepatinka ir ji paskelbė „kainų karą“ JAV skalūnų naftos tiekėjams.

Yra labai pigu pumpuoti naftą Saudo Arabijoje ir Kuveite. Ten veikla dar gali būti pelninga ir naftai atpigus iki 20 dolerių už barelį. Tačiau kur kas sunkiau išgauti naftą iš skalūno formavimosi vietų, tokių kaip Teksasas ir Šiaurės Dakota Jungtinėse Valstijose.

Kai naftos kainos ir toliau smarkiai krenta, kai kuriems JAV naftos tiekėjams tai gali tapti nebepelninga.

Jei naftos kaina išliks tokia, kokia yra dabar arba toliau kris, mes netrukus išvysime, kaip daug JAV kompanijų bankrutuoja ir darbo vietų netenka milijonai žmonių. Visų pirma - tų, kurie dirba už kreditus įkurtose skalūnų naftos išgavimo kompanijose. Tokios įmonės kūrėsi tuo metu, kai naftos kainos pasaulinėje rinkoje buvo pasiekusios rekordines aukštumas ir žadėjo puikų pelną tiems, kurie laiku pradės gavybą.

Tiesa, energetikos kompanijos „Rapidan Group“ prezidentas Robert McNally prasitarė „Reuters“, kad Saudo Arabija vis tik sutiks sumažinti kainas tiek, jog subalansuotų JAV skalūnų naftos sektoriaus rinką.

Taip buvo ir anksčiau. Praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje, kai nafta pradėta išgauti iš Aliaskos Brukso kalnagūbrio šiaurinio šlaito bei Šiaurės jūros (apie 5-6 mln. barelių per dieną), OPEC įžiebė „kainų karą“.

1986 metais naftos kaina nukrito nuo maždaug 40 JAV dolerių iki mažiau nei 10 JAV dolerių už barelį.

Jeigu JAV energetikos sektorius šiais laikais pradės byrėti, pasaulio ekonomikai ateis blogi laikai.

Energetikos kompanijos valdo apie 20 procentų JAV obligacijų rinkos. Jei šioms kompanijoms ims nesisekti, o obligacijos nuvertės, tai bus smūgis pagrindiniams bankams, prasidės akcijų rinkos griūtis.

O ką tai reiškia, pasaulis jau patyrė 2008-aisiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.