„Reikia suprasti, kad šilumos ūkis nėra kažkokia „bulkučių“
kepimo įmonė ar sektorius, leidžiantis konkuruoti atskiroms
kompanijoms parduodant savo paslaugas ar prekes. (...) Reikalingas
labai atsakingas požiūris. Mes nesakome, kad privatus sektorius
negali dalyvauti įgyvendinant tuos projektus, kuriuos yra numačiusi
Vyriausybė. Bet aiškiai pasakyta – kaina bus reguliuojama, jei toje
kainoje tu gali gaminti – prašau, gamink, bet spekuliuoti, kaip
anksčiau, neleisime“, – interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė
Premjeras.
Anot A. Butkevičiaus, istorija rodo, kad konservatorių ir
liberalų valdymo laikotarpiu liberalizuotas šilumos gamybos
sektorius gyventojams naudos neatnešė, o šilumos kaina augo.
„Prisimenu tuos laikus, kai konservatoriai ir liberalai šį
sektorių liberalizavo – mes matėme, kokios buvo pasekmės. VIAP
programoje buvo sukaupta per 800 mln. litų, visa tai mokėjo
eiliniai elektros vartotojai. Jei kalbėtume apie kai kurias
kogeneracines elektrines, gaminusias šilumą ir elektrą, sektorius
buvo nereguliuojamas – per tris mėnesius tam tikrose įmonėse buvo
galima uždirbti iki 70 mln. litų. Kada prasidėjo reguliavimas, mes
per keturis mėnesius sutaupėme iki 65 mln. litų vien Vilniaus
mieste“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Kaip jau skelbta, Vilniuje planuojama įrengti atliekomis ir
biokuru kūrenamų elektrinių kompleksą, kurio šiluminė galia galėtų
siekti iki 274 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 145 MW.
Konkretūs būsimi pajėgumai paaiškės parinkus projektų partnerius.
Įgyvendinus projektą, būtų pagaminama iki 60 proc. Vilniui
reikalingo šilumos kiekio, taip pat būtų gaminama elektra. Elektra,
pagaminta naudojant biokurą, būtų parduodama už rinkos kainą ir
nereikėtų jos gamybos skatinimui skirti viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų, tai leistų sutaupyti
iki 170 mln. litų per metus.
Šilumos ūkio modernizavimui reikalingos investicijos gali
siekti iki 1,8 mlrd. litų. Pusę sumos gali užtikrinti ES
struktūrinių fondų parama, likusią dalį investuotų projektų
partneriai.