Pradėjo pildytis nepriklausomų energetikos ekspertų, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio ir kai kurių politikų perspėjimai, kad SGD terminalas dėl per didelio galingumo ir kainos ekonominės naudos neduos, o tik sukels problemų.
Brangių norvegiškų dujų nėra kur dėti, terminalo išlaikymo našta kraunama ant vartotojų, labiausiai – ant vilniečių pečių.
Bandydamas išsukti uodegą terminalą pastatęs energetikos ministras Rokas Masiulis griebėsi gudrybės – dėl padidėjusių šilumos kainų sostinėje apkaltino „Vilniaus energiją“.
R.Masiulis pareiškė, kad vartotojai patyrė nuostolių, nes „Vilniaus energija“ pirko biokurą iš susijusios įmonės „Bionovus“ 40–44 proc. brangiau, nei atpigęs biokuras kainuoja „Baltpool“ biržoje.
Tokius pat įtarimus pakartojo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė.
Jos teigimu, taip pažeisti vartotojų interesai, esą dvišaliu susitarimu pirkto brangesnio nei biržoje biokuro kaina padidino ir šilumos kainą Vilniuje.
Nustebino neišmanymas
Energetikos ekspertas, buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas sakė esąs pritrenktas tokių ministro ir komisijos pirmininkės I.Žilienės paskleistų klaidinančių žinių.
„Suprantu, kad ministras vykdo politinį užsakymą. Bet I.Žilienė, atrodo, neišmano energetikos kainodaros taisyklių. O gal dėl patirties trūkumo suklydo“, – svarstė V.Jankauskas.
Jis priminė, kad dar tais laikais, kai jis vadovavo VKEKK, buvo aiškiai nustatyta, jog šilumos tiekėjas į šilumos kainą biokuro įsigijimo savikainą gali įtraukti tik pagal vidutinę rinkoje susidariusią rinkos kainą. Ši nuostata galioja ir šiandien.
„Kitaip tariant, jei biokuro naudotojas patiria nuostolių, jie niekaip negali būti įskaičiuojami į kainą, kurią moka šilumos vartotojas.
Nuostoliai yra pačių šilumos gamintojų reikalas, tiesiog nėra teisinių ir ūkinių galimybių jų užkrauti vartotojams“, – tikino energetikos specialistas.
R.Masiulio priekaištus Vilniaus šilumos gamintojams, esą šildymo kainos sostinėje padidėjo dėl brangiau įsigyjamo biokuro, V.Jankauskas pavadino nelogiškais.
Terminalą išlaiko sostinė
„Šilumai gaminti „Vilniaus energija“ naudoja tik apie 20 proc. biokuro. Apie 80 proc. šilumos gamybai suvartojamo kuro sudaro gamtinės dujos.
Iš jų net 65 proc. sudaro brangios norvegiškos terminalo dujos, perkamos iš „Litgas“ – tokią prievolę Vilniaus šilumos gamintojams ir nustatė Energetikos ministerija“, – aiškino V.Jankauskas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) jau anksčiau pranešė, kad privalomai perkamos SGD dujos, kurios yra beveik dvigubai brangesnės nei „Lietuvos dujų tiekimo“, šilumos kainas padidins.
Balandžio–lapkričio mėnesiais SGD dujos sudarys beveik 100 proc. visų šilumos įmonių naudojamų dujų, tad jos dar labiau brangins šilumą.
Tai bus ypač juntama pavasarį ir rudenį – kovą ir balandį bei spalį ir lapkritį.
„Daugiausia SGD terminalo dujų yra priverstas vartoti Vilniaus šilumos ūkis, todėl vilniečiai iš savo kišenės daugiausia ir padengs terminalo sąnaudas“, – teigė LŠTA pirmininkas Vytautas Stasiūnas.
Energetikos ekspertai piktinosi, kaip apgaulingai R.Masiulis manipuliuoja skaičiais: jis teigė, kad „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo apie 21 eurą už megavatvalandę (Eur/MWh), o „Lietuvos dujų tiekimo“ parduodamų dujų kaina yra 18–19 Eur/MWh.
Tačiau ministras apdairiai nutylėjo, kad SGD terminalo dujų kaina kartu su terminalo mokesčiu viršijo 32 Eur/MWh.
Mediena iš Černobylio
Biržoje mažesnę biokuro kainą, į kurią priekaištingai baksnojo energetikos ministras R.Masiulis ir VKEKK pirmininkė I.Žilienė, galimai lėmė pigios medienos iš Baltarusijos importas.
Šios medienos pigumo priežastis gali būti radiacija – medžiai augo Černobylio atominės elektrinės radioaktyvaus užkrato zonoje.
Savaime tokia mediena nėra kenksminga, bet ją sudeginus pelenuose susikaupia radioaktyvusis cezio izotopas (Cs137), deginant tokią medieną radiacija užteršiami ir biokuro katilai, tad bėda tampa ilgalaikė.
Taršos koncentracija viename pelenų grame matuojama bekereliais (Bq/g). Jeigu koncentracija viršija 10 Bq/g, tokie pelenai gali užteršti gruntinius vandenis, sukelti pavojų sveikatai ir net gyvybei, o šalinami turi būti specialiose radioaktyviųjų atliekų kapinėse.
Nedidelį kiekį tokių pelenų aptiko Radiacinės saugos centras (RSC). Jie galimai buvo panaudoti tiesiant kelią Trakų urėdijoje, o iš Baltarusijos atvežta mediena sudeginta vienoje Alytaus katilinėje.
Sandoriai biržoje – akli
„Aišku, neverta šio atvejo išpūsti. Mediena iš Baltarusijos gabenama seniai, šimtais tonų. Nustatytas labai nedidelis užterštų pelenų kiekis.
Tik jeigu šimtus tonų pelenų piltume į tą pačią vietą, tuomet per tam tikrą laiką ten susikaupęs cezis patektų į gruntinius vandenis ir net į geriamąjį vandenį“, – tikino RSC direktorius Albinas Maslauskas.
Tačiau jis pripažino, kad iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos atvežamos medienos radiologinė kontrolė turėtų būti griežtesnė.
Tai daryti kuo skubiau ragina Šilumos tiekėjų asociacija – juk nuo 2016 metų visą biokurą bus privalu pirkti tik iš „Baltpool“ biržos, kurioje šiandien vyrauja baltarusiška, bet niekaip nepažymėta mediena.
„Biokuro biržoje pirkimo ir pardavimo sandoriai sudaromi anonimiškai.
Todėl biokuro pirkėjai neturi jokių poveikio priemonių, kurios užtikrintų, kad pagal biržoje sudarytas sutartis tiekėjai patiektų biokurą, kurio pelenų radioaktyvumo lygis neviršytų nustatytų reikalavimų“, – apie radioaktyvios taršos pavojų perkant biokurą biržoje perspėjo LŠTA prezidentas V.Stasiūnas.
Atlieka biokuro kainų tyrimą
Aistė Griškonytė
VKEKK Veiklos valdymo skyriaus patarėja
„Komisija vidutinę biokuro rinkos kainą skaičiuoja pagal šilumos tiekėjų pateikiamus kuro pirkimo duomenis. Kadangi „Vilniaus energija“ irgi yra viena iš rinkos dalyvių, ji daro įtaką Komisijos skaičiuojamai vidutinei biokuro kainai.
Įvertinant tai, kad susijusios įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ yra vienos iš stambiausių rinkos dalyvių, jų įtaka vidutinę biokuro rinkos kainą gali pakelti apie 15 proc.
Pagal galiojančius teisės aktus, šilumos gamintojai privalo pirmenybę teikti biokuro įsigijimui biržoje: 2014 m. turėjo įsigyti biržoje ne mažiau kaip 10 proc., 2015 m. – 50 proc., o nuo 2016 m. – 100 proc. reikiamo kiekio.
Biokuras biržoje gali būti neįsigytas, kai tam yra objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, neprekiaujama reikiamu produktu, pagal dvišalius sandorius biokurą įsigyti pigiau nei biržoje.
VKEKK šiuo metu atlieka šilumos tiekėjų pateiktų biokuro įsigijimo 2014 m. dokumentų analizę. Bet kuriuo atveju šilumos tiekėjai privalo vadovautis Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintu įpareigojimu šilumą tiekti mažiausiomis sąnaudomis. Komisija, atlikdama biokuro kainų tyrimą, vertins visas išvardytas aplinkybes.“
