„Nasdaq Commodities“ rinkos kainų kotiravimo prognozėmis, vidutinė numatoma elektros energijos rinkos kaina Latvijoje ir Lietuvoje šiemet ir toliau siekia 49,9 EUR/MWh. Tačiau taip pat pastebima, kad pradėjus Švedijos-Lietuvos jungties eksploatavimą, numatoma mažesnė Latvijos ir Lietuvos didmeninė elektros kaina 2016 m.
Tačiau nauja Lietuvos-Lenkijos 500 MW galios jungtis vis dar skatina kainų skirtumą tarp Latvijos ir Skandinavijos – prognozuojama, kad ji galėtų sumažinti iš Švedijos importuojamos elektros kiekį ir išlyginti Baltijos ir Lenkijos elektros energijos rinkų kainų skirtumą. Kaip informuoja Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, jungties statybos darbai jau vykdomi ir antroje metų pusėje planuojami pirmi kabelio bandymai.
Tačiau elektros energijos rinkos kainų sumažėjimo tendencija, prasidėjusi metų pradžioje, tęsėsi ir vasarį bei kovą. Vidutinė visų Baltijos šalių elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje vasarį sumažėjo 1 proc., o kovą Lietuvoje ir Latvijoje – net 18 proc., Estijoje – 4 proc. Kainos pasiekė atitinkamai 32,22 EUR/MWh ir 30,31 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kainų kritimą paskatino stabilus elektros perdavimo sistemų darbas, užtikrinantis galimybę importuoti daugiau elektros iš užsienio, bei anksčiau prasidėję potvyniai.
Be to, veiksmingas Rygos šiluminių elektrinių veikimas padėjo išlyginti nepastovią elektros energijos importo srovę ir apriboti staigų kainų kilimą piko valandomis. Tai atsispindi ir kituose skaičiuose – pavyzdžiui, vasarį valandinė Latvijos ir Lietuvos elektros energijos kaina 60 EUR/MWh ribą viršijo tik 2 proc. bendro valandų kiekio, o aukščiausias valandinės kainos lygis per mėnesį buvo 63,54 EUR/MWh.
Tuo tarpu Estijoje stabilus „Estlink“ elektros jungčių veikimas užtikrino vienodas elektros energijos kainas Estijoje ir Suomijoje 98 proc. laiko, taigi kainų sumažėjimas daugiausia priklausė nuo Suomijos kainų dinamikos.
Nors elektros energijos kainos Baltijos šalyse mažėjo, ribojami perdavimo pajėgumai išlaikė kainų skirtumą tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Vasarį, panašiai kaip ir metų pradžioje, Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos rinkos kaina vidutiniškai buvo 10,05 EUR didesnė nei Skandinavijoje, o Estijoje šis skirtumas siekė 4,04 EUR. Kovą kainų skirtumai šiek tiek kito – Lietuvos, Latvijos ir Suomijos elektros kainos skyrėsi 6,2 EUR, o Estijos ir Suomijos – 4,3 EUR.
Tuo pat metu kontinentinės Europos elektros energijos momentinėje arba spot rinkoje buvo stebimas kainų augimas vieną mėnesį ir kritimas kitą. Vasarį kainos padidėjo vidutiniškai 12 proc. Sparčiausiai jos augo Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur vidutinės mėnesio kainos, palyginus su sausiu, išaugo atitinkamai 28 ir 23 proc. bei pasiekė 36,7 EUR/MWh ir 50,7 EUR/MWh. Tačiau kovą jos vėl grįžo į ankstesnes vėžes, sumažėdamos 11 proc.
Po staigaus kainų kritimo pastaraisiais mėnesiais anglies rinkos atsigavimą kartu su pasauline žaliavų rinka, paskatino geresni balansų rodikliai ir mažesnės geopolitinės rizikos. Tai lėmė, kad kainos anglies rinkoje vasarį išaugo 7 proc. ir pasiekė didesnę nei 60 USD/t ribą.
Tačiau didelės augimo perspektyvos nenumatomos, – tai patvirtino ir kovas, kuomet anglis vėl prarado 10 proc. savo vertės. Tad didelis anglies perteklius vis dar išlieka. Be to, užtrukusios Europos politikų diskusijos dėl artėjančių rinkos reformų skatino CO2 emisijos kvotų kainų kritimą 3 proc. antrą mėnesį iš eilės, o kovą jos mažėjo dar 2 proc. Tačiau vis dar manoma, kad rinkos reformos bus vykdomos, o jomis bus sumažintas rinkoje esantis CO2 emisijos kvotų perteklius.
Kuro kainų padidėjimas turėjo įtakos ir kontinentinės Europos elektros energijos išankstinei arba forward rinkai vasarį, tačiau kovą visi rodikliai grįžo į ankstesnių mėnesių ribas. Vokietijos 2016 m. išankstinė kaina vasarį išaugo 3 proc. ir pasiekė 33,00 EUR/MWh, tačiau kovą ji vėl mažėjo iki 32,15 EUR/MWh.
Tuo pat metu Šiaurės šalyse, kurios daugiau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių ir kur anglies rinkos dalis yra palyginti nedidelė, 2016 m. išankstinė kaina du mėnesius iš eilės – vasarį ir kovą –mažėjo 1 proc. iki 28,35 EUR/MWh. Be to, pastovus vandens kiekis Skandinavijos hidroelektrinių talpyklose verčia manyti, kad sparčiam kainų augimui artimiausiu metu nėra pagrindo. Visgi situacija gali pasikeisti priklausomai nuo pasaulinės žaliavų rinkos vystymosi ir Skandinavijos orų prognozės.
Tiesa, nederėtų pamiršti, kad prognozės gali kisti, ypač vertinant Lietuvos-Lenkijos jungties scenarijų. Taigi ieškantiems stabilumo vis dar patariama rinktis ilgalaikes sutartis su tiekėjais – taip išlošiama bene dvigubai. Vienu atveju kaina, kuri sudaryta atsižvegliant į geriausias prognozes, bus išskirstyta stabiliai per ilgą laikotarpį, tad nereikės sukti galvos dėl skirtingų sąskaitų, o kitu atveju – jeigu prognozė pasikeistų ir kaina augtų, augimo pokyčių pasirinkusieji ilalaikes sutartis nepajustų, mat kaina išliktų tokia, kaip nustatyta sutarties laikotarpyje. Taigi abiem atvejais pasirašant ilgalaikes sutartis išlošiama.
Gatis Junghansas yra elektros tiekimo įmonės „Elektrum Lietuva“ valdybos narys
