Vis dėlto yra manančiųjų, jog darbams kliudo ne politika. Kalbama, kad Ankaroje jau laukia nuolaidų valstybinei dujų operatorei „Botas“.
„Gazprom“ valdybos narys Olegas Aksiutinas pareiškė, jog „Turkijos srauto“ tiesimas po Juodąja jūra prasidės birželį. Seklumoje darbai turėtų pajudėti pirmąją birželio dekadą. Jei planas pavyks, tai bus pirmieji realūs darbai dujotiekiui tiesti, apie kuriuos kalbama pastarąją pusmetį.
Ankstyvas „Gazprom“ startas, dar neturint visų reikiamų parašų, Turkijai suteikia pranašumą derybose, o monopolija jau dabar moka rangovui už prastovas. Nuo pernykščio rudens „Gazprom“ su italų įmone „Saipem“ buvo sudariusi sutartį dviejų laivų, reikalingų dujotiekiui tiesti, nuomai. Tačiau pernai metų gruodį darbus atidėjus, laivai stovėjo be darbo. Skaičiuojama, jog prastova dujų monopolininkui kainuoja apie 25 mln. eurų mėnesiui.
Po to, kai gegužės pradžioje buvo susitikę „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir Turkijos energetikos ministras Taneris Yildizas, „Saipem“ gavo nurodymą pradėti darbus.
Dukterinė „Gazprom“ kompanija iš Nyderlandų „South Stream Transport B.V.“ turi leidimą tiesti du trečdalius dujotiekio, kuris bus ekonominės zonos, priklausančios Rusijai, teritorijoje. Tačiau leidimo tiesti dujotiekį teritoriniuose Turkijos vandenyse ir tvarkyti išėjimą į krantą „Gazprom“ neturi. Lygiai taip pat, kaip kad nėra duoto leidimo tyrinėti maršrutą, kuriuo bus tiesiamas dujotiekis.
Kol kas Ankara ir Maskva nėra pasirašiusios nei vieno įpareigojančio dokumento, susijusio su „Turkijos srautu“.
Dujų monopolininkė skuba atvesti dujas iki Turkijos ir pietvakarinės Europos ligi to meto, kai ES ims riboti rusiškų dujų patekimą į Europą.
Pačiu blogiausiu atveju tokia skuba gali lemti tai, jog „Gazprom“ belaukiant Turkijos sprendimo teks sustabdyti dujotiekio teisimą jau jūroje.
Tačiau ne visi skuba dėl stringančių dujotiekio statybos darbų kaltinti politiką. Yra manančių, jog dujotiekio tiesimas stringa dėl kainos, kurios už dujas iš Turkijos reikalauja „Gazprom“. Turkijos pusei jos atrodo per aukštos, o dujų monopolininkas neskuba jų mažinti.
Vienok nei darbų pradžia tiesiant dujotiekį, nei sutarčių pasirašymas negarantuoja, jog „Turkijos srautas“ bus nutiestas. Prisiminkime dujotiekį „Pietų srautas“: triskart pradėjus jo statybas projektas, dujotiekis taip ir nebuvo baigtas.
Parengta pagal kommersant.ru
