Energetikai sudarė tipinio vagies portretą

19 amžiuje Europoje buvo paplitusi kriminologijos pradininko Čezarės Lombrozo antropologinė teorija, skelbusi, kad nusikaltėliu ne tampama, susiklosčius tam tikrom gyvenimo aplinkybėm, bet gimstama. Č. Lombrozo, dirbdamas kalėjimo gydytoju, išmatavo tūkstančių nusikaltėlių kūno dalis ir nusprendė, kad nusikaltėliams, kitaip nei kitiems žmonėms, būdingi įgimti skeleto, ypač kaukolės formos, ypatumai.

Energetikai nustatė tipinio vagies modelį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Energetikai nustatė tipinio vagies modelį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 4, 2015, 10:37 AM, atnaujinta Nov 24, 2017, 12:20 PM

Dabar šia teorija, žinoma, jau nebesivadovaujama, tačiau elektros skirstymo bendrovės LESTO Prevencijos ir kontrolės skyriaus darbuotojai, tikėdamasi susiaurinti nusikaltimų prieš įmonės nuosavybę padariusių asmenų ratą, sudarė „savo“ tipinio vagies portretą. Tiesa, išskirti bruožai nė kiek nėra susiję su išvaizda.

Jaunesni nei 30 metų amžiaus, anksčiau teisti, vos pradinį išsilavinimą turintys, niekur nuolat nedirbantys ir nusikalstamas veikas vykdantys 2-4 asmenų bendrininkų grupėje – toks transformatorių aušinimo alyvos ir spalvotų metalų vagies portretas sudėliotas atlikus tipinio nusikaltėlio analizę.

Tyrimas taip pat parodė, jog piktavaliai ypač dažnai taikosi į netoli savo gyvenamosios vietos esančius objektus.

Kam reikalingas vagies portretas

Tipinio vagies portretas buvo sudarytas išanalizavus visus 2011 – 2014 m. apkaltinamuosius teismų nuosprendžius, kuriuose asmenys buvo pripažinti kaltais dėl LESTO turto – transformatorių aušinimo alyvos ir spalvotų metalų – vagysčių.

„Tipinio vagies portretas yra papildoma priemonė, padedanti pareigūnams tirti bendrovės turto vagysčių atvejus, nes susiaurina ieškomų asmenų sąrašą“, – pasakoja Vidmantas Bruzgys, LESTO Prevencijos ir kontrolės skyriaus vadovas.

Pašnekovas pasakoja, kad tipinio vagies portretas naudojamas kartu ir su kitomis priemonėmis, tokiomis, kaip ir nuolatinė nusikalstamų veikų stebėsena, kai fiksuojami ir analizuojami nusikaltimai elektros tinkle, padeda lengviau išaiškinti tokių nusikaltimų vykdytojus.

„Žemėlapį kartu su kita reikšminga informacija vėliau pateikiame miestų ir rajonų policijos komisariatams“, – atskleidžia V.Bruzgys.

Pribloškia ir įžūlumu

„Stebint elektros tinklo apkrovimus viename Lietuvoje rajonų, kilo įtarimų, kad iš tinklo yra vagiama elektros energija.

Pasitelkus policijos pareigūnus LESTO nuvyko į nustatytą vietą ir aptiko nelegalią naminės degtinės daryklą, kur buvo užraugta apie 4 tonas raugo“, – paklaustas apie įžūliausius elektros energijos vagis prisimena V.Bruzgys. Kadangi žmonių aplink nesimatė, policijos pareigūnai ir LESTO atstovai nutarė palaukti atvyksiančių „naminukės“ šeimininkų ir surengė pasalą. Po gero pusdienio į įvykio vietą atvyko krovininis automobilis be valstybinių numerių, pakrautas pilnais miltų maišų.

Tąkart buvo sulaikytas jaunuolis bei konfiskuota ypač aukšto lygio technika. Fabrikėlyje buvo įrengtos laiko relės, o išvirtas produktas filtruojamas net per keletą filtrų.

Naminukės varykla buvo įsikūrusi miško masyve, nuo kurio nutiestas net 300 metrų ilgio elektros kabelis, prijungtas prie 10 kV oro linijos. Prie linijos atramos buvo prijungtas ir vogtas transformatorius. Dėl šio nusikaltimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau LESTO kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, ir galiausiai byla pasiekė teismą. Tąkart Bendrovei padaryta žala siekė beveik 35,000 eurų.

Vagiamos ir dujos

Vagiama ne tik elektros energija, bet ir gamtinės dujos. Tai ypač neramina dujininkus, nes nelegaliai jungiantis prie dujotiekių dažnai įvyksta dujų nuotėkis, kuris ypač pavojingas ne tik vagims, bet ir aplinkiniams.

„Pernai nelegaliai dujas vartoję gyventojai turėjo atlyginti kone 85,000 eurų siekiančią žalą“, – statistiką vardija skirstomuosius dujotiekius prižiūrinčios bendrovės „Lietuvos dujos“ Dujų tinklo tarnybos vadovas Dalius Svetulevičius.

Anot jo, daugiausiai nelegalių dujų vartojimo atvejų nustatyta Vilniuje, mažiausiai – Panevėžyje. Dėl nelegalaus dujų vartojimo gyventojai pernai įkliuvo 87 kartus, įmonės – 3.

Bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovas pasakoja, kad nustačius nelegalaus prisijungimo prie dujotiekio atvejį, toks elgesys traktuojamas kaip vagystė ir visada kreipiamasi į policiją.

„Neteisėtai prisijungti prie dujų tinklų yra ir labai pavojinga, ir brangu, nes padaryta žala apskaičiuojama vertinant, kad vartotojo dujiniai prietaisai veikė nepertraukiamai maksimalia galia visą pažeidimo laikotarpį“, – įspėja D.Svetulevičius. Todėl, pasak pašnekovo, priskaičiuotos sumos žalos atlyginimui kartais siekia iki 15,000 eurų.

Taiko specialias priemones

Elektros ir dujų tinklus prižiūrinčių bendrovių darbuotojai ne tik glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos policija, domisi jau pradėtų ikiteisminių tyrimų eiga prokuratūroje, bet ir imasi aktyvių prevencinių veikų.

„Siekiame apsaugoti turtą ir žmones, nesvarbu, kas jie – ar sąžiningi piliečiai, ar tie, kurie bando vienaip ar kitaip nuniokoti mūsų turtą, todėl montuojame apsaugines signalizacijas ir vaizdo kameras, objektų apsaugai samdome saugos tarnybas“, – vardija kalbintas LESTO atstovas V. Bruzgys.

Bendrovė, anot pašnekovo, taip pat naudoja specialius priedus, gadinančius vidaus degimo variklius automobilių, į kuriuos pilama iš elektros transformatorių vagiama alyva, morališkai susidėvėjusius transformatorius keičia į stulpinius bei nuolat informuoja visuomenę apie įvykdytas nusikalstamas veikas.

Dažniausiai nusikalstamas veikas vykdo asmenys, kuriems būdingos šios ypatybės: • neturintys pastovaus darbo (87 proc.); • iki 30 m. amžiaus (69 proc.); • nusikalstamas veikas linkę daryti 2 – 4 asmenų bendrininkų grupėje (67 proc.); • dažniau teisti (51proc., tame tarpe 19 proc. teisti du ir daugiau kartų); • turintys pradinį išsilavinimą; • nusikalstamas veikas vykdantys netoli gyvenamosios vietos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.