Išdėliotų per visus metus
Pasak energetikos ministro Roko Masiulio, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15–20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį.
R.Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc. – maždaug 20 mln. eurų sumažinti terminalo dedamąją.
„Žinodami, kad laivas išperkamas (po 10 metų – BNS), mes dalį kaštų, kurie būtų sumokėti per nuomos laikotarpį, išdėstytume per vėlesnį laikotarpį ir išlygintume tuos kaštus. O tai leistų sumažinti apie 25 proc. SGD terminalo dedamąją“, – BNS sakė R.Masiulis.
Jis aiškino, kad „Klaipėdos naftai“ pasiskolinus 300 mln. eurų iš jų būtų dengiama dalis terminalo dedamosios lėšų. Tokiu atveju verslui ir gyventojams nereikės didesnės dalies šių lėšų sumokėti per pirmuosius 10 metų, kai laivas nuomojamas – su tuo susiję finansiniai srautai bus paskirstyti per maždaug 30 metų.
„Mes tada paimame ir išdėliojame per visą laivo naudingo tarnavimo laikotarpį (30–35 metus – BNS) kaštus vietoje to, kad tam tikra didesnė dalis būtų išdėliota per pirmus 10 metų“, – BNS aiškino ministras.
Norėtų, bet negali
Premjerui pareiškus, kad ketinama išsipirkti laivą iš norvegų, jo atstovė spaudai pridūrė, kad tai būtų galima padaryti tik po 10 metų.
Lietuva suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą ketina išpirkti ne dabar, o po dešimties metų, kadangi laivo savininkė Norvegijos „Hoegh LNG“ nesutinka parduoti laivo anksčiau nei numatyta sutartyje.
Dėl to Vyriausybė ketina išpirkti laivą pagal sutartį, pasibaigus dešimties metų trukmės nuomos terminui, o dėl to galutinai bus apsispręsta rudenį.
„Išpirkti dabar laivo nėra galimybių, kadangi „Hoegh LNG“ nori toliau nuomoti jį. Todėl dabar Vyriausybė renkasi galimybę išpirkti laivą po 10 metų, kaip numatyta sutartyje, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar“, – BNS sakė premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Premjeras Algirdas Butkevičius LRT radijui teigė, kad tikslas yra sumažinti terminalo sąnaudas, todėl ketinama išpirkti laivą po dešimtmečio. Jį būtų galima nuomoti iki 30 metų, tačiau išpirkus, Vyriausybės skaičiavimu, būtų sutaupyta apie 70 mln. eurų.
„Kai gavome atsakymą, kad kol kas jie („Hoegh“ – BNS) nesiruošia to laivo parduoti. Mūsų kitas tikslas yra – mes siekiame sumažinti terminalo eksploatavimo sąnaudas.
Buvo apsispręsta, kad rudenį galutinai bus priimti kai kurie teisės aktai. Dabar visos SGD terminalo sąnaudos yra įtraukiamos į gamtinių dujų teikimo saugumo papildomą dedamąją dalį prie gamtinių dujų kainos. Ir įvertinus nuosekliai, tai yra labai svarbu mažėjant gamtinių dujų vartojimui ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, matome, kad infrastruktūros kaštų dalis gali augti, todėl ir skubėjome organizuoti tuos pasitarimus – turime galvoti, kaip naštą sumažinti“, – antradienį LRT radijui teigė premjeras.
Skolintųsi 300 milijonų eurų
Numatoma, jog SGD terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ jau šiemet pasiruoš pirkti iki 300 mln. eurų ilgalaikę paskolą. Galutinis sprendimas bus priimtas rudenį, įvertinus visas aplinkybes, atlikus pasiruošimo darbus.
Jau ir anksčiau buvo pasklidę kalbų, kad praėjusių metų spalio 27 dieną į Klaipėdą atplaukęs laivas gali būti išpirktas iš norvegų. Šiuo metu jis yra nuomojamas dešimčiai metų.
Kaip antradienio rytą interviu LRT radijui sakė Ministras Pirmininkas, toks sprendimas priimtas pirmadienį vykusiame darbiniame komisijos dėl SGD posėdyje, kuriame svarstytas klausimas dėl laivo išpirkimo.
„Ankstesniame mūsų komisijos posėdyje buvo iškeltas ir suformuluotas klausimas „Klaipėdos naftai“, kad gal būtų galima jau mūsų laivą išpirkti labai greitai, o, jeigu negalėsime išpirkti artimiausiu metu, ateinančiais metais, tai tada buvo numatytas kitas modelis, apie kurį mes vakar ir kalbėjome, kai gavome atsakymą iš kompanijos, kad kol kas jie nesiruošia to laivo parduoti“, – interviu LRT radijui sakė premjeras.
A.Butkevičiaus teigimu, jau šiais metais „Klaipėdos nafta“ ketina skolintis finansų rinkose, kurios dabar palankios. Pasak jo, įvertinta laivo išpirkimo galimybė po 10 metų, nors pradedama ruoštis šiais metais, „Klaipėdos nafta“ šiemet turėtų paskelbti konkursą pirkti iki 300 mln. eurų ilgalaikę paskolą SGD laivo-saugyklos finansavimui, kuri būtų pasirašoma tik priėmus atitinkamus teisės aktus.
„Galutinį sprendimą mes esame suplanavę, tai bus įgyvendinta jau šį rudenį“, – teigė premjeras.
Leistų sutaupyti?
Pasak A.Butkevičiaus, skaičiuojama, kad tai leistų Lietuvai sutaupyti apie 70 mln. eurų per 30 metų, SGD tarifas galėtų sumažėti nuo 15 iki 20 mln. eurų jau kitais metais.
294 m ilgio dujovežį-saugyklą 2014 m. pastatė Pietų Korėjos kompanija „Hyundai Heavy Industries“, jis šiuo metu priklauso Norvegijoje registruotai įmonei „Hoegh LNG“, kuri laivui suprojektavo išdujinimo įrangą, teikia priežiūros ir operavimo paslaugas. Pagal dabar galiojančią sutartį, laivą Lietuva 10 metų nuomosis už maždaug 516 tūkst. litų per dieną, praėjus šiam laikui numatyta galimybė laivą išpirkti.
Energetikos ministras Rokas Masiulis anksčiau yra sakęs, kad nuomotis laivą buvo logiškas sprendimas. Taip jis atkirto kritikams, kad Lietuva iš karto turėjo pirkti, o ne nuomoti dujų saugyklą.
„Pirkti tokį laivą, kokį dabar turime Klaipėdoje, neturėjome jokios galimybės, nes tokie laivai yra tik nuomojami. Mes vieninteliai pasaulyje išsiderėjome galimybę laivą-saugyklą vėliau įsigyti. Net jei būtų buvusi galimybė tokį objektą pirkti ir po to projektuoti, mano sprendimas būtų buvęs toks pats – nuomoti“, – yra sakęs R.Masiulis.
