Panaši situacija ir kitose upėse. „Dauguma mažųjų hidroelektrinių nebeveikia, tad ir elektros negamina. Šią vasarą sausra primena 2006-uosius“, – pasakojo A.Sabaliauskas.
Tais metais aplinkosaugininkai netgi sustiprino hidroelektrinių kontrolę, kad šios praleistų daugiau vandens, kuris yra būtinas ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti.
Šią vasarą hidroelektrinių savininkų niekas nespaudžia. Tačiau jie priversti susitaikyti su praradimais.
„Nuostolių neskaičiuojame, tačiau pajamų negausime. Tikimės, kad ruduo bus geras ir viskas atsistatys“, – vylėsi A.Sabaliauskas.
Mažoji hidroelektrinė per metus pagamina apie 4 tūkstančius kilovatvalandžių. Lietuvoje jų yra 78.
Minimaliu režimu veikia ir Kauno hidroelektrinė.
„Šiuo metu vandens atiteka minimaliai, todėl ir Kauno hidroelektrinė šiuo metu dirba minimaliu režimu. Veikia tik vienas agregatas ir praleidžia tokį vandens kiekį, kokia yra Nemuno prietaka“, – sakė „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera.
Tiesa, hidroelektrinė dirba priklausomai nuo to, kiek Nemunu atiteka vandens. Tai reiškia, kad Kauno hidroelektrinės darbas planuojamas atsižvelgiant į tai, koks yra Nemuno debitas ir kiek vandens atiteka į Kauno hidroelektrinės tvenkinį (marias).
Kuo daugiau vandens atiteka, tuo didesne galia dirba hidroelektrinė ir praleidžia daugiau vandens.
Beje, leistinas minimalus ir maksimalus vandens mariose lygis. Pagal šias taisykles, normalus vandens lygis yra toks, kuomet Nemuno prietaka yra ne mažesnė kaip 120 m3/s. Tai reiškia, kad kai prietaka yra didesnė, Kauno KE turi praleisti ne mažesnį negu nustatytas minimalus vandens kiekį. Praleisdama tokį vandens kiekį hidroelektrinė gamina apie 22 MW galia.
Penktadienį Nemuno debitas siekė vos apie 80 m3/s. Kauno HE praleidžia visą pritekantį vandens kiekį ir gamina apie 15 MW galia.
„Situacija vasaromis jau keletą metų panaši. Tiesa, šį rugpjūtį ypač ryški“, – pastebėjo V.Neviera.
