Elektra pigs simboliškai
Naujasis elektros tiltas su Švedija energijos kainą vartotojams Lietuvoje atpigins 4-7 procentais, prognozuoja energetikos ministras Rokas Masiulis.
Tiesa, atpigimas būtų didesnis jei didesnės išlaidos vėjo energetikai. Kitais metais didėja parama vėjo energetikai, konkrečiai, įsijungia du dideli vėjo parkai, tad reikės daugiau lėšų vėjo energijos supirkimui per VIAP – viešusius interesus atitinkančių paslaugų mokestis. Tai neleis sumažinti elektros kainos 10-12 proc., tiek, kiek padarytų įtaką Švedijos kabelis.
Anksčiau R.Masiulis taip pat yra minėjęs, kad elektros kaina gali kristi iki 7 procentų. Tiesa, tai priklausys ir nuo situacijos Švedijos.
Šioje šalyje jau yra priimtas sprendimas uždaryti atomines elektrines, o tai keis elektros kainas. Tačiau Švedijos elektros sistemos operatoriaus „Svenska Kraftnat“ vadovas, atsakydamas į lrytas.lt klausimą, nenorėjo prognozuoti elektros kainos Švedijoje.
“Esu pakankamai patyręs nemėginti prognozuoti elektros kainų“, – sakė Mikael Odenbergas, „Svenska Kraftnät“ vadovas.
Tačiau jis neatmetė, kad per jungtį elektra tekės ne tik iš Švedijos į Lietuvą, bet ir atvirkščiai. Kai kurie Švedijos energetikai perspėja, kad Pietų Švedijoje gali būti elektros deficitas, tad „NordBalt“ pasitarnaus elektros importui į Švediją, o tai gali kelti elektros kainą Lietuvoje. Naikina energetinę nepriklausomybę
Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija stiprina stabilumą ir solidarumą bei naikina priklausomybę, sako Lietuvos prezidentė.
„Nutiesę jungtis, stipriname stabilumą ir solidarumą, naikiname priklausomybę“, – pirmadienį oficialioje simbolinėje jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ atidarymo ceremonijoje Valdovų rūmuose sakė Dalia Grybauskaitė.
Pasak jos, jungtys yra sėkmingos regioninės partnerystės projektasm jos stiprins skandinavišką kultūrą Baltijos šalyse, suteiks galimybę Lietuvos gamintojams konkuruoti Europoje.
„Atsisakę tik stebėti ir ėmę veikti, atverčiame dar vieną sėkmingos regioninės partnerystės puslapį. (...) Greta istorinių ir kultūrinių saitų, Baltijos jūros regioną su kontinentine Europa nuo šiol jungs ir energijos tiltai. Tai – ir strateginis, ir istorinis pasiekimas“, – sakė šalies vadovė.
Pasak prezidentės, jungtys taip pat prisidės prie kovos su klimato kaita.
„Prieš dvi savaites Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje pristatėme savo patirtį, kaip sėkmingai derinti ekonominio augimo ir aplinkos apsaugos – tai yra gamtą tausojančius tikslus. „NordBalt“ ir „LitPol Link“ suteiks mums dar vieną galimybę tausoti gamtą ir vystytis žaliai Tai labai konkretus mūsų įnašas į kovą su klimato kaita ir ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje“, – sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, Lietuva įgyvendindama energetikos projektus pelnė energetinės sąjungos kūrimo lyderės vardą.
Naujos elektros jungtys integruoja Baltijos valstybes į ES elektros rinką
„Tikroje energetikos sąjungoje negali būti energetinių salų ir elektra turi laisvai tekėti nepaisant sienų. Šiandien žengiame svarbų žingsnį į priekį didindami elektros tiekimo saugumą regione ir konkurenciją elektros rinkoje“, – sakė už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete. Naujosios jungtys žymiai padidins elektros tinklų sujungimo lygį Lenkijoje ir trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Kol nebuvo jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“, nei Lenkija, nei trys Baltijos valstybės nebuvo pasiekusios minimalaus ES 10 proc. tinklų sujungimo tikslo.
„Dvi naujosios elektros jungtys žymi svarbų etapą integruojant Baltijos valstybes ir Lenkiją į likusią Europos elektros rinką. Jungtys turės didelį poveikį Europos elektros tinklui, nes pasieks daug daugiau nei tris tiesiogiai susijusias ES šalis“, – iškilmingoje atidarymo ceremonijoje Vilniuje sakė Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.
Jungtis „LitPol Link“ buvo įtraukta į Europos Komisijos sudarytą bendros svarbos projektų sąrašą. Pagal jį Lietuvoje vykdytiems su jungtimi susijusiems darbams buvo skirta 27 376 500 EUR dotacija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto. Taip pat buvo skirtos ES struktūrinių fondų lėšos statybos darbams Lenkijoje, 55 mln. eurų Europos investicijų banko paskola ir 50 mln. eurų Šiaurės investicijų banko paskola. Jungtis „LitPol Link“ padidins energetinį saugumą Lietuvoje ir šiaurės Lenkijoje. Jungtis „NordBalt“ padės vystyti elektros rinką Baltijos jūros regione. Projektui skirta 131 mln. eurų iš Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti biudžeto. Jungtis „NordBalt“ sudarys sąlygas Šiaurės šalyse pagamintai vandens energijai tekėti į Lietuvą ir kitas dvi Baltijos valstybes.
Dar 2008 m. Baltijos valstybės buvo energetinė sala. Todėl buvo parengtas Baltijos energijos rinkos jungčių planas, kuriame jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ buvo nurodytos kaip prioritetiniai projektai. Šiuo metu Baltijos elektros tinklas yra sinchronizuotas su Rusijos ir Baltarusijos tinklais. Šiandien atidarytos jungtys padės techninį pamatą Baltijos elektros tinklo sinchronizavimui su likusia Europos dalimi.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius gavo Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretoriaus Johno Kerry laišką, kuriame JAV Vyriausybės vardu siunčiami nuoširdūs sveikinimai paleidžiant „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros jungtis.
R.Masiulis: energetinė „sala“ Lietuva dabar turi daugiausiai tiltų
Lietuvos energetikos ministras teigia, kad energetikos sala laikyta Lietuva dabar turi daugiausiai tiltų. Pasak Roko Masiulio, Lietuva darbais įrodė, kad pati gali spręsti savo likimą.
„Ir jei šiandien mus dar kas nors norės vadinti sala, turės pridurti – tai sala, turinti daugiausiai tiltų su savo partneriais“, – jungčių su Švedija ir Lenkija įjungimo ceremonijoje pirmadienį Vilniuje tvirtino Rokas Masiulis.
Jo teigimu, naujos jungtys svarbios ne tik elektros tiekimo patikimumo ir energetinio saugumo regione kontekste, bet duos ir apčiuopiamos naudos vartotojams.
„Ne paslaptis, kad jungčių statyba kėlė sunkumų, buvo nemažai abejojančių projektų sėkme. Kol kažkas abejojo – mes dirbome ir savo darbais įrodėme, kad galime spręsti savo likimą. Nors pasiekėme puikių rezultatų, negalime sustoti pusiaukelėje“, – teigė energetikos ministras, prisimindamas, kad Baltijos šalys turės sinchronizuoti savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais.
Naujos jungtys atveria Baltijos šalims elektros kelius į Europą
„Per šiuos penkerius metus įgyvendindami ypatingo sudėtingumo du strateginius projektus vienu metu nuėjome ilgą kelią, kuriame sukaupėme neįkainojamos patirties diegdami pirmąsias tokio tipo technologijas Lietuvos elektros sistemoje. Didžiulius „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektus įveikėme su vienminčiais Lenkijoje ir Švedijoje, o mūsų tarpusavio vienybė ir pasitikėjimas vienas kitais yra pavyzdys visai Europai, kaip bendradarbiaujat kaimynams galime kurti bendrą ir tvarią energetiką Europos Sąjungoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Lietuva su Lenkija ir Švedija yra sujungta elektros sistemai nauja technologija, pasitelkiant aukštos įtampos nuolatinę srovę. Ši technologija yra pritaikyta suderinti asinchroniškai veikiančias elektros sistemas, sudaro galimybę kontroliuoti elektros srautus ir leidžia perduoti elektrą dideliu atstumu be didesnių nuostolių.
L. Linkevičius: tai lūžis Baltijos šalių energetikoje
„Norėdami iš esmės sustiprinti energetinį saugumą, turime ne tik nutiesti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, bet ir užtikrinti elektros sistemos darbą sinchroniniu režimu su Vakarų Europa. Nepriimtina, kad būnant ES ir NATO narėmis, mūsų elektros sistemos yra vis dar valdomos iš dispečerinės Maskvoje. Dirbsime toliau, kad panaikintume energetines salas bei pasiektume energetinę nepriklausomybę“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ projektų įgyvendinimas yra svarbus Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Latvijos, Estijos glaudaus bendradarbiavimo pavyzdys. Bendri tikslai ir bendri projektai leidžia mūsų regionui tapti saugesniu ir energetiškai nepriklausomu. Taip pat pažymėtina, kad naujosios elektros jungtys Lietuvos vartotojams ir verslui suteiks galimybę gauti pigesnę elektros energiją, ypač iš Šiaurės Europos valstybių.
Baltijos šalys sprendžia, kaip sinchronizuoti tinklus
Trijų Baltijos šalių premjerai neatmeta galimybės sinchronizuoti elektros sistemas su kontinentine Europa per Skandinaviją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai teigia, kad sinchronizavimui pritaria visos šalys, o kaip tai daryti – per Lenkiją ar Skandinaviją – turės parodyti studijos.
„Mes nusprendėme studijuoti, kuris sinchronizavimo būdas yra efektyviausias ir logiškiausias. Kad galėtume pažiūrėję į studiją spręsti, ar sinchronizavimas vyks su Šiaurės šalimis, ar per mažesnius regionus. (...) Sinchronizacija yra tikrai reikalinga ir tie projektai – jungtys, kurias šiandien pradedame eksploatuoti, yra būtinos“, – pirmadienį Vilniuje bendroje spaudos konferencijoje teigė Estijos premjeras Taavis Roivas (Tavis Rivas).
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma teigė, jog reikia atlikti studijas, kurios parodytų, koks būdas būtų ekonomiškiausias.
„Mes turime eiti į priekį ir kaip mano kolegos sakė, labai svarbu pasirinkti pačią ekonomiškiausią išeitį. Žinoti skaičiavimus sinchronizuojant per Lenkiją arba per Šiaurės šalis, Suomiją. Artimiausioje ateityje mes turime apsispręsti, bet sinchronizavimas yra mūsų tikslas“, – spaudos konferencijoje tikino L.Straujuma.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog sutarta, kad sinchronizavimas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.
„Šitas klausimas mūsų posėdžio metu buvo paliestas, mes kalbėjome apie tai, kad Baltijos visas regionas turi integruotis į Europos kontinentinius tinklus ir net gi niekas neprieštaravo, buvo iškeltas klausimas, kad sinchronizacija turėtų būti užbaigta iki 2025 metų, kartu dirbant Baltijos šalims ir kaimyninėms šalis su Europos Komisija“, – teigė A.Butkevičius.
Šiuo metu Lietuvos elektros dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje. Sinchronizuodama savo tinklus su Europos tinklais, Lietuva perimtų iš Maskvos esmines sistemos dispečerinio valdymo teises ir pareigas.
Skirtingose sistemose yra skirtingos galios – su Rusija sinchronizuota Lietuva turi 330 kilovatų elektros linijas, o Lenkijoje linijos yra 400 kilovatų. Sinchronizavimas su didesniais tinklais leidžia sistemai veikti patikimiau, užtikrina nepertraukiamą elektros tiekimą.
Energetikos ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę interviu BNS teigė, kad pirmieji sinchronizavimo per Švediją arba Suomiją idėją iškėlė estai. Anot ministro, taip nutiko dėl Lenkijos pasyvumo, kalbant apie galimybę sinchronizuotis su kontinentine Europa.
Kontinentinės Europos tinklams priklauso beveik visa žemyninė Europos dalis, taip pat Turkija. Tuo metu Suomija, Švedija ir Norvegija sudaro Šiaurės šalių elektros tinklą.
