Taip mano „Lukoil“ konkurentai, kurie abejoja, ar „Lukoil“ išeina dėl antirusiškų nuotaikų, kaip tai įvardijo koncerno vadovas Vagitas Alekperovas.
Antirusiškos nuotaikos – tik pretekstas
Gruodžio 24 dieną „Lukoil“ prezidentas V. Alekperovas pareiškė, kad kompanija nutarė parduoti savo verslą Lietuvoje ir Latvijoje esą dėl antirusiškų nuotaikų.
Tačiau „Lukoil“ konkurentai tuo stipriai abejoja. Pirmiausia „Lukoil“ prekės ženklus degalinėse jau kurį laiką keičia kiti pavadinimai – „Luktarna“, „Baltic Petroleum“.
Taigi tinklas tyliai atsikrato su Rusija siejamo „Lukoil“ vardo, o vardai „Luktarna“ ir „Baltic Petroleum“ susiję su Ivanu Paleičiku.
Jis yra „Lukoil Baltija“ vadovas. Rusijos koncernas „Lukoil“ degalinių tinklą Latvijoje ir Estijoje valdo per Nyderlandų kompaniją „Lukoil Europe Holdings“. Šiai priklauso 100 procentų „Lukoil Baltija“, kuri valdo degalinių tinklą Latvijoje ir Lietuvoje.
Konkurentai svarsto, kad „Lukoil“ Maskvoje nutarė būtent I.Paleičikui parduoti ar perduoti tinklą. „Lukoil“ vardas Lietuvos degalų vartotojams siejamas su Rusija ir šios šalies valdžia. V.Alekperovas įvardijamas kaip artimas Vladimiro Putino bičiulis. Todėl kai kurie vairuotojai, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, nusprendė nesipilti degalų „Lukoil“ degalinėse.
Praėjusiais metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „Lukoil“ remia Ukrainos okupaciją.
Pervadina kitais vardais
„Lukoil“ degalinės Lietuvoje jau kurį laiką pervadinamos kitais vardais.
Teko pastebėti, kad į „Baltic Petroleum“ stipriai investuojama, taigi ketinama likti rinkoje“, - lrytas.lt sakė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ vykdomasis direktorius Skirmantas Mačiukas.
Todėl „Lukoil“ degalinės netrukus gali virsti „Baltic Petroleum“. Iš 115 „Lukoil“ degalinių per 20 jų jau yra pervardintos. „Tikrai nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad tai tik vizualinis pokytis“, – pastebėjo S.Mačiukas.
Valdo visa šeima
I.Paleičikas ir jo žmona Birutė valdo „Vaizgos“ grupę, kuriai priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil“ degalinės.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis naujienų agentūrai BNS sakė nemanantis, kad degalines įsigytų didelis užsienio investuotojas.
„Kalbant apie tai, kas perims tinklą, įmanomos visokiausios galimybės – ir Lietuvoje veikiantys tinklai, galbūt mažiau tikėtina, kad atsirastų naujas prekės ženklas, didelis išorės investuotojas.
Labiau tikėtina, kad tam tikri jau esantys rinkos dalyviai pabandys padidinti savo užimamos rinkos dalį“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, reikia nepamiršti, kad su „Lukoil Baltija“ vadovais susiję asmenys jau valdo kitas degalines – „Lukoil Baltijos“ vadovo Ivano Paleičiko sūnus Andriejus vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines. I.Paleičikas ir jo žmona Birutė valdo „Vaizgos“ grupę, kuriai priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil“ degalinės.
„Reikėtų neužmiršti, kad dabartiniai asmenys, valdantys „Lukoil“ tinklą, turi ir kitas degalines. Tad iš esmės niekas nesikeis, o pasikeis tik prekės ženklas“, – teigė ekonomistas.
Neaišku, ką parduotų
Degalinių tinklo „Neste Oil“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas mano, kad kol kas apskritai sunku spręsti, kas bus parduodama. „Tai yra pagrindinis klausimas, o kol nėra į jį atsakymo, tol mes galime tik spėlioti“, – lrytas.lt sakė R.Steikūnas.
Pasak jo, apie „Lukoil“ pardavimą Lietuvoje ir Latvijoje pranešė tik koncerno prezidentas, o ne degalinių tinklą valdančios bendrovės „Lukoil Baltija“ vadovas I.Paleičikas. Pastarasis kol kas nieko nekomentuoja.
R.Steikūnui įsiminė I.Paleičiko žodžiai, pasakyti po to, kai šią vasarą Estijoje buvo parduotas degalinių tinklas „Lukoil“. Jis sakė, kad per penkerius metus „Lukoil“ išeis ir iš kitų šalių.
„Todėl aš abejoju, ar toks sprendimas padarytas dėl antirusiškų nuotaikų. Čia yra didelė dalis spekuliacijos“, – svarstė „Neste Lietuva“ vadovas.
Estijoje degalines įsigijo vietos bendrovė
Pasak buvusios „Statoil“ vadovės Latvijoje Baibos Rubesos, degalų prekybos versle vyksta žiauri konkurencija, ir norint dirbti sėkmingai, reikia turėti didelį klientų ratą, o „Lukoil“ jį turi.
„Daugybė naftos kompanijų, tarp jų ir „Statoil“, peržiūri savo veiklos strategiją, ir jau kai kas atsisakė prekybos naftos produktais. Manau, kad „Lukoil“ taip pat daro žingsnį į šoną dėl verslo konsolidacijos“, – sakė B.Rubesa.
Ji pažymėjo, kad „Lukoil“ yra „nuostabus konkurentas“, o tie, kas įsigis degalinių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje, padarys puikų sandorį, nes šioje kompanijoje yra daug vertingų dalykų.
Tačiau ji teigė neįsivaizduojanti, kas galėtų pirkti „Lukoil“ Latvijoje ir Estijoje.
Beje, šių metų liepą degalinių tinklą „Lukoil“ Estijoje įsigijo vietos bendrovė „Olerex“, kuri degalines pervadino tokiu pačiu pavadinimu. Estijoje „Lukoil“ valdė 37 degalines.
Latvijoje „Lukoil“ priklauso 59 degalinės, kurios užima 7 procentus rinkos, o Lietuvoje dalis didžiausia – 115 degalinių ir 18 procentų vietos rinkos.
