BNS primena svarbiausias „Gazprom“ veiklos
Lietuvoje datas.
1997 m. rugsėjį Vyriausybė pritarė, kad būtų išleista nauja
66 mln. litų vertės „Lietuvos dujų“ akcijų emisija, kuri
sudarytų 16,5 proc. bendrovės akcinio kapitalo. Emisijos pirkimu
domėjosi „Gazprom“
2003 m. gegužės 7 d. „Gazprom“ valdoma bendrovė Kauno
termofikacijos elektrinė perėmė Kauno elektrinę, „Kauno
energijai“ sumokėjusi 116,5 mln. litų
2004 m. sausio 7 d. Vyriausybė pritarė bendrovės „Lietuvos
dujos“ 34 proc. akcijų paketo pardavimui „Gazprom“
2004 m. kovo 24 d. Vyriausybė ir „Gazprom“ baigė sandorį
dėl 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pirkimo ir
pardavimo už 100 mln. litų
2006 m. liepos 1 d. „Gazprom“ maždaug ketvirtadaliu
pabrangino Lietuvai parduodamas gamtines dujas, dujos vartotojams
pabrango vidutiniškai 13 proc.
2006 m. gruodžio 14 d. Paskelbta, kad „Gazprom“ nuo
2007-ųjų sausio gamtines dujas Lietuvai brangina iki 210 JAV
dolerių
2010 m. vasario 26 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad
bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 proc. akcijų pardavimas
„Gazprom“ neprieštaravo Konstitucijai
2010 m. kovo 5 d. – „Gazprom“, valdantis KTE, pareiškė dėl
Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo per 6 metus patyręs apie 342 mln.
litų žalos ir dėl jos pradedantis ginčą su Lietuva
balandžio 7 d. – „Lietuvos dujas“ valdantys Rusijos ir
Vokietijos koncernai „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“
paragino Lietuvos Vyriausybę persvarstyti planus įgyvendinti Europos
Sąjungos (ES) direktyvas visiškai atskirti dujų perdavimo veiklą
nuo gavybos ir tiekimo
2011 m. sausio 25 d. Energetikos ministerija Europos Komisijai
pateikė skundą, kuriuo inicijuotas tyrimas dėl „Gazprom“
piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi
2011 m. kovo 3 d. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas
pareiškė, kad „Gazprom“ pažeidė 2004 metų sutartį dėl
bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų paketo privatizavimo ir
investicijų
2011 m. kovo 17 d. Energetikos ministerija kreipėsi į Vilniaus
apygardos teismą, inicijuodama „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“
kontroliuojamos įmonės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą
2011 m. kovo 24 d. Energetikos ministerija „Gazprom“ dar
kartą pakvietė derėtis dėl dujų kainos Lietuvai
2011 m. birželio 14 d. „Gazprom“ kreipėsi į Stokholmo
arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams
spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. Birželio 24
d. arbitražo teismas atmetė „Gazprom“ skundą
2011 m. rugpjūčio 29 d. „Gazprom“ vėl kreipėsi į
Stokholmo arbitražą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo
2012 m. kovo 1 d. „Gazprom“ kreipėsi į tarptautinį
arbitražą, siekdamas apginti savo investicijas dėl Lietuvos
Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos
2012 m. balandžio 13 d. „Gazprom“ pranešė apie sprendimą
parduoti 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą
2012 m. liepos 31 d. Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom“
pretenzijas Lietuvai ir galutinai patvirtino Vyriausybės teisę
inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą Vilniaus apygardos
teisme, atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos
atlyginimo
2012 m. rugsėjo 4 d. Europos Komisija oficialiai pradėjo
tyrimą, ar „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio
ir Rytų Europos šalių rinkose
2012 m. spalio 3 d. Lietuva Stokholmo arbitraže inicijavo
ieškinį prieš „Gazprom“ dėl 5 mlrd. litų permokos už tiektas
dujas
2012 m. gruodžio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino
Stokholmo arbitražo sprendimo dėl „Gazprom“ nustatytos dujų
kainos Lietuvai
2013 m. kovo 7 d. „Gazprom“ Kauno termofikacijos elektrinės
akcijas pardavė Rimando Stonio bendrovei „Clement Power Venture“
2013 m. gegužės 15 d. Aukščiausiasis Teismas atmetė
„Gazprom“ atstovų ir „Lietuvos dujų“ prašymą laikinai
stabdyti jos veiklos tyrimą
2013 m. rugsėjo 10 d. Aukščiausiasis Teismas nutarė kreiptis
į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio
sprendimo, ar Lietuvoje bus pripažintas ir vykdomas Stokholmo
arbitražo sprendimas dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos
Lietuvai
2013 m. gruodžio 18 d. EK pradėjo nagrinėti „Gazprom“
pateiktą informaciją dėl Europos Sąjungos (ES) vykdomo
antimonopolinio tyrimo prieš Rusijos dujų milžinę
2014 m. gegužės 15 d. „Gazprom“ 20 proc. sumažino
„Lietuvos dujoms“ tiekiamų dujų kainą už 2013-2015 metais
tiekiamas dujas
2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos taryba koncernui
„Gazprom“ skyrė 123,1 mln. litų baudą
2014 m. gegužės 21 d. „Epso-G“ ir „Lietuvos energija“
iš Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ už 219,22 mln. litų
išpirko 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, už 171,43 mln.
litų – tiek pat „Amber Grid“, už 118 mln. litų – „Lesto“
akcijų
2014 m. birželio 12 d. „Gazprom“ už 417,1 mln. litų
bendrovėms „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ pardavė po 37,1
proc. bendrovių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijų
2014 m. rugpjūčio 21 d. dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir
Norvegijos „Statoil“ pasirašė sutartį dėl 540 mln. kubų
suskystintų gamtinių dujų (SGD) metinio pirkimo penkerius metus
2015 m. balandžio 3 d. „Gazprom“ pasitraukė iš arbitražo
dėl europinės dujų sektoriaus reformos
2015 m. spalio 23 d. Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino ir
leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės
„Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą anksčiau inicijavusi Lietuva
įpareigota nespręsti ginčo su „Gazprom“ dėl dujų kainos
2015 m. gruodžio 28 d. – „Amber Grid“ pasirašė 10
metų sutartį su „Gazprom“ dėl dujų tranzito į Karaliaučių
2016 m. vasario 5 d. „Lietuvos dujų tiekimas“ pasirašė
dujų pirkimo sutartį su „Statoil“, pagal kurią 2016 metais
įsipareigojo nupirkti apie 300 mln. kubų dujų – daugiau kaip pusę
šių metų dujų poreikio
2016 metų vasario 18 d. „Litgas“ pasirašė atnaujintą
sutartį su „Statoil“, kuria trečdaliu sumažintas metinis SGD
kiekis, o sutarties trukmė pailginta iki 2024 metų pabaigos
2016 metų vasario 18 d. „Achema“, iki šiol dujas pirkusi tik
iš „Gazprom“, pasirašė dujų tiekimo sutartį su „Statoil“,
iš kurios šiemet nusipirks apie 700 mln. kubų dujų