Žiemą norėsite šildytis dujomis? Ruoškitės jau dabar

„Roges žiemai ruošk vasarą“ – ši patarlė galioja daugeliui gyvenimo sričių, o ypač kalbant apie būsto šildymą. Gyventojams, kurie artėjantį šildymo sezoną ketina pasirinkti šildymą dujomis, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai pataria tam ruoštis jau dabar. Štai 3 svarbiausi dalykai, kuriuos reikėtų žinoti, norint įsivesti dujas.

Gyventojams, kurie artėjantį šildymo sezoną ketina pasirinkti šildymą dujomis, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai pataria tam ruoštis jau dabar.<br>123rf nuotr.
Gyventojams, kurie artėjantį šildymo sezoną ketina pasirinkti šildymą dujomis, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai pataria tam ruoštis jau dabar.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 23, 2016, 9:04 AM, atnaujinta May 31, 2017, 9:11 PM

1. Pradėkite dar iki įkurtuvių

„Atpigus gamtinėms dujoms, vis daugiau gyventojų įvertina šio šildymo būdo ekonomiškumą ir patogumą. Šiemet sulaukėme rekordiškai daug prašymų įsivesti dujas. Tačiau pasitaiko klientų, kurie kreipiasi ir rugsėjį ar netgi spalį, tikėdamiesi, kad jau po mėnesio galės šildytis dujomis“, − pasakoja ESO Paslaugų vystymo departamento direktorius Ignas Pranskevičius. Jo teigimu, nors bendrovė siekia, kad dujų įvedimas būtų kuo paprastesnis ir greitesnis, įrengimo darbai paprastai trunka nuo 4 iki 9 mėnesių.

Dujų įvedimo procesą nuo prašymo įvesti dujas iki jų paleidimo į gyventojo būsto sistemą sudaro keli etapai. Kaip teigia ESO atstovas, imliausias laikui paprastai yra pačios dujų sistemos įrengimas name ar sklype bei dujų skirstymo sistemos projektavimas ir statyba iki gyventojo sklypo. Tačiau darbai prasideda dar gerokai iki iškasant pirmąjį griovį ar nutiesiant vamzdį. „Prieš pateikdamas prašymą prijungti prie mūsų dujų sistemos, gyventojas pirmiausiai turėtų pasirūpinti reikiamais dokumentais: turėti situacijos planą, Registrų centro pažymą apie nuosavybės teisę į registruotą žemės sklypą, registruotus statinius arba, jei jų dar nėra, statybos leidimą. Dujotiekio projektavimo ir statybos darbus organizuojame mes patys, kai su klientu sudarome sutartį ir gauname prijungimo įmoką. Šiuos darbus atlieka konkurso būdu parinkti rangovai“, − pataria I.Pranskevičius.

2. Įmokos dydį lemia kiekis

„Dujos yra pats pigiausias šildymo būdas, skaičiuojant atvedimo, įrangos ir įrengimo kainą. Ir žinoma, pats komfortiškiausias“, – teigia vilnietis Artūras, kuris su kaimynais prieš keletą metų nutarė šildymo sistemą savo gyvenamame kvartale pakeisti į dujas. Anot jo, dėl naujos įmokų skaičiavimo tvarkos, įvedimas tapo daug pigesnis, nes prijungimo kaina išdalijama po lygiai visiems kartu besijungiantiems kaimynams.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tvirtinamos įmokos dydį sudaro dvi dalys: nepriklausanti nuo atstumo įmokos dalis bei įmoka, taikoma už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą.

Įmokos dydį lemia planuojamas per metus suvartoti dujų kiekis ir paskirtis. Jei namų ūkis per metus ketina suvartoti iki 500 kubinių metrų arba naudoti dujas buitinėms viryklėms, nustatytas prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo – 1164,58 euro, o vieno nutiesto dujotiekio metro įkainis yra 49,82 euro. Tuo tarpu jei gyventojai ketina sunaudoti 500 ir daugiau kubinių metrų per metus, dujomis šildyti vandenį ar patalpas, prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo sieks 242,96 euro, o įkainis už vieną nutiestą dujotiekio metrą – 14,18 euro.

Pasak I.Pranskevičiaus, individualių gyvenamųjų namų bei sklypų savininkams, norintiems prisijungti prie kvartalo dujotiekio, prijungimo įmoka skaičiuojama įvertinus suskaičiuotą vidutinį dujotiekio ilgį, tenkantį vienam vartotojui konkrečiame kvartale. Prijungimo įkainį šie vartotojai turi sumokėti jungdamiesi prie dujų sistemos, nepriklausomai nuo prijungimo momento. „Jeigu privatus klientas, kuriam paskaičiuota prijungimo įmoka, niekada nesijungs prie dujų, jis nieko ir nemokės“, – paaiškina I.Pranskevičius. Ta pati tvarka galioja ir privatiems klientams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose.

Pasirašius prisijungimo sutartį belieka įsirengti dujų sistemą savo būste. Rangovą šiems darbams gali pasiūlyti ESO arba tai gali atlikti paties kliento pasirinktas rangovas. Svarbu, kad tai būtų atestuota, dujotiekius projektuojanti ir montuojanti įmonė. Kol kas ESO tokių paslaugų neteikia, tačiau planuoja tokią paslaugą klientams pasiūlyti artimiausiu metu.

3. Būtina kruopšti patikra

Pašnekovas pabrėžia, kad dujų sistema gyventojo valdose turi būti įrengta laikantis ESO pateiktų prijungimo sąlygų – jas gyventojas gauna pateikęs prašymą prijungti prie dujų skirstymo sistemos. Šiame etape ESO būtina pateikti sistemos projekto ir statybos techninio paso kopiją, geodezinę požeminių dujotiekių nuotrauką, Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą pažymą apie vartotojo energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, taip pat kitus dokumentus, nurodytus dujų sistemos statybos techniniame pase.

Sumokėjęs už dujų sistemos užpildymą ir sudaręs sutartį dėl dujų tiekimo, gyventojas su ESO suderina dujų paleidimo laiką. „Paleidžiant dujas į naują sistemą būtinai dalyvauja ESO specialistai. Jie pirmiausiai patikrina sistemos sandarumą, įrengia apskaitos prietaisą bei sujungia naująją sistemą su dujų skirstymo sistema. Dujos pradedamos tiekti tik įsitikinus, kad sistema įrengta kokybiškai ir veiks visiškai saugiai“, − teigia ESO departamento direktorius.

Daugiau sužinoti apie dujų įvedimo procesą, užduoti klausimus ir pateikti elektroninį prašymą įsivesti dujas galima interneto svetainėje www.dujuivedimas.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.