Jungties darbas sutriko kovo 18d., o priežastys, kodėl taip atsitiko, dar nenustatytos.
„Dėl ypatingai sudėtingų technologijų jungčių atsijungimo priežastys būna labai įvairios, pirmiausiai – technologinės, o taip pat telekomunikacinės, IT ir įvairios kitos“, – sakė „Litgrid“ komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.
Anksčiau buvo tikimasi, kad gedimai bus pašalinti iki penktadienio, kovo 25-osios, tačiau to padaryti nepavyko. Pasak Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, gedimas įvyko Švedijos pusėje.
Švedijos operatorius pranešė, kad jungtis neveiks dar mažiausiai dvi savaites, tačiau „Litgrid“ atstovė teigia, kad sutrikimai neužsitęs: „NordBalt jungtis nebus prieinama rinkai iki balandžio 9 d.“
Įtakos elektros kainoms neprognozuoja
„NordBalt“ jungčiai atsijungus, Lietuvoje buvo aktyvuoti du Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatai – iš viso maždaug 400 MW, taip pat buvo pasinaudota kaimynų latvių ir estų pajėgumais, todėl energijos stygius jaučiamas nebuvo. Tiesa, jį pajuto Estija ir Latvija.
Rusų „Komsomolskaja Pravda“ prognozuoja, kad dėl jungties darbo sutrikimo elektros energijos kaina pakils beveik dvigubai.
„Litgrid“ atstovai teigia, kad savo prognozių apie gedimo įtaką elektros energijos kainoms neteikia.
„“Litgrid“ užtikrina visų rinkos dalyvių vienodas galimybes pasinaudoti elektros rinka bei analizuojame statistinius elektros rinkos duomenis, o prognozavimo darbą paliekame rinkos dalyviams“, – sakė V.Railaitė
Kai paaiškės gedimo priežastys, informacija apie jo pobūdį ir jo pašalinimo laiką bus paskelbta visiems rinkos dalyviams vienu metu „Nord Pool“ sistemoje.
Gedimas – ne unikalus
„Litgrid“ atstovė tvirtina, kad įvairių gedimų kartas nuo karto pasitaiko daugumoje elektros tinklų.
„2013 m. statistikos analizė apie keturiolikos tais metais Šiaurės Europoje veikusių povandeninių jungčių atsijungimo dažnumą, trukmę ir priežastis rodo, kad vidutiniškai povandeninė kabelių jungtis per metus buvo neprieinama 10 kartų“, – teigė V.Railaitė.
Jungtis „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija. Jos ilgis 453 kilometrai, vertė – 550 mln. eurų.
Garsaus švedų koncerno ABB pagamintas ir Baltijos jūros dugnu nutiestas kabelis sujungė Klaipėdos ir Nibru miesto pietryčių Švedijoje transformatorines pastotes.
Maždaug 450 km ilgio ir 700 MW galios „NordBalt“ linija jungia netoli Klaipėdos ir Nibru mieste Švedijoje esančias pastotes. Beveik 400 km kabelio paklota Baltijos jūros dugnu. Preliminari projekto kaina – 550 mln. eurų.
