Dėl visko kaltas gyvatukas?
Tauta tą prietaisą, kuris žiemą vasarą ryja pinigus, vadina gyvatuku. Jurbarkietis Vytautas Mileris įsitikinęs: VKEK skaičiavimo metodika, kuri taikoma apskaičiuojant vandens cirkuliacijos, kitaip gyvatuko mokestį, yra klaidinga. Buvęs ekonomistas teigia išsiaiškinęs skaičiavimo klaidas ir net paruošęs savo metodiką, kurios niekas negali nuginčyti, tačiau ir neketina jos pripažinti.
„Per tuos metus, kuriuos ieškau teisybės, galutinai supratau, kad VKEK yra valstybė valstybėje: pati leidžia įstatymus, ruošia metodikas, pati jas įgyvendina ir pati save kontroliuoja“, – teigė jurbarkietis.
Kova su vėjo malūnais
Jurbarko miesto, Kęstučio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai dar prieš dešimtmetį vykusiame visuotiniame susirinkime pasirinko šilumos bei karšto vandens paskirstymo metodiką ir nutarė paskaičiuotą šilumos dalį karštam vandeniui ruošti skirstyti proporcingai, dalijant ją iš butų skaičiaus. O tų butų šiame name – 40.
Pasak V.Milerio, pagal tą Kainų komisijos paruoštą metodiką šiluma karštam vandeniui pašildyti apskaičiuojama tik įvertinus butuose pagal skaitiklius parodytą gyventojų deklaruotą karšto vandens kiekį.
Kai kuriems gyventojams klaidingai deklaravus suvartotą karštą vandenį, susikaupia nedeklaruoto karšto vandens kiekis – šiuo atveju neapmokėtas.
„Šilumos kiekis, sunaudotas nedeklaruoto karšto vandens pašildymui, pažeidinėjant kitas pačios Kainų komisijos paruoštas nuostatas, yra perkeliamas į šilumos dalį karštam „gyvatuko“ vandeniui ruošti ir išdalijamas apmokėti visiems gyventojams. Sąžiningai deklaravę karštą vandenį prievartos būdu verčiami kredituoti nesąžiningųjų įsiskolinimus“, – dėstė jurbarkietis.
Namo gyventojai raštiškai kreipėsi į Kainų komisiją ir paprašė spręsti šį klausimą. Kadangi niekas nesikeitė, jie kreipėsi ir į kitas valstybines institucijas.
„Pagaliau Kainų komisija, atsakydama į mūsų raštus, kurie taip pat buvo adresuoti Energetikos ministerijai, Metrologijos tarnybai, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir kitoms institucijoms, paaiškino, kad šilumos tiekėjai, tikrindami suvartoto karšto vandens deklaravimą, vandens netektis gali sumažinti iki leistinų netekčių. Todėl šiluma, suvartota su nedeklaruotu karštu vandeniu, negali būti išdalinta apmokėti kitiems vartotojams. Paaiškinta, kad „gyvatukui“ teikiama šiluma negali viršyti nustatyto dydžio. Dabar tai – 1160 kilovatvalandžių“, – pasakojo jurbarkietis.
Pasak pašnekovo, reikalai lyg ir pajudėjo. Beliko išspręsti šilumos su nedeklaruotu karštu vandeniu paskirstymo klausimą. Jis galėjo būti išspręstas visą pašildytą karštą vandenį įvertinus pagal įvadinį apskaitos prietaisą.
„Tačiau problema papildomomis priemonėmis buvo dar labiau sukomplikuota. Name buvo įrengtas papildomas šilumos apskaitos prietaisas. Taip pat atlikta karšto vandens vamzdyno, tiekiančio vandenį, inventorizacija. Dėl klaidingų papildomo prietaiso parodymų pradėti taikyti vadinamieji karšto vandens cirkuliacijos paskirstymo butams koeficientai“, – vardijo pašnekovas.
Juorbarko gyventojų raštai skriejo ne tik į aukščiau minėtas institucijas, bet ir Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, tačiau iš ten jie būdavo peradresuojami Kainų komisijai.
V.Mileris teigia supratęs, kad toks kelias niekur neveda, todėl kreipėsi į teismą.
Kainų komisija turi savo argumentų
„Daugiabutyje sunaudotas šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Daugiabučio namo gyventojai apmoka visą šilumos kiekį, suvartotą pastate. Tačiau, jeigu karšto vandens tiekėjas daugiabučio namo butuose neįrengė jam priklausančių karšto vandens skaitiklių, jis neturi teisės priskirti vartotojams su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio, – susiklosčiusią situaciją komentavo VKEK Veiklos valdymo skyriaus patarėja Austė Griškonytė. – Kadangi jūsų minimame Jurbarko miesto Kęstučio gatvės name, karšto vandens apskaita sutvarkyta, gyventojai moka už visą pastate suvartotą šilumos kiekį. Tai reiškia, kad jeigu pastato gyventojai netinkamai deklaruoja suvartotą karšto vandens kiekį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartojamas šilumos kiekis priskiriamas prie cirkuliacijos ir išdalinamas apmokėti visiems pastato vartotojams.“
Pasak jos, daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo.
„Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Kadangi minėto Kęstučio gatvės namo butuose įrengti trijų skirtingų tipų karšto vandens cirkuliacijos stovai, pastato vartotojams taikomi skirtingo dydžio cirkuliacijos normatyvai“, – teigė Kainų komisijos atstovė.
Aktualu ir kitiems
Devyniasdešimties metų ribą peržengęs senolis teigia teisybės ieškantos visuomeniniais pagrindais, iš savo kišenės mokėdamas už įvairius dokumentus, tyrimus, keliones.
„Pažeidžiama žmonių valia, teisėti jo reikalavimai. Juk žmogus turi teisę pasirinkti apmokėjimo būdą ir metodą. Pažeidžiamas vienas iš Konstitucijos straipsnių, kad valstybė gina vartotojų interesus“, – piktinosi teisybės ieškotojas iš Jurbarko.
Jis mano, kad klausimas, kuri jau kitą savaitę bus nagrinėjamas teisme, itin aktualus daugeliui karšto vandens vartotojų.
