3 paprasti žingsniai, kurie Lietuvą pavers saulės energetikos kraštu

 

 Anot R.Sklepovič, Lietuvoje į kelis kvadratinius metrus per metus tenka tiek šviesos, kad ją pavertus elektra, jos pakaktų šeimos mėnesio  poreikiams. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Anot R.Sklepovič, Lietuvoje į kelis kvadratinius metrus per metus tenka tiek šviesos, kad ją pavertus elektra, jos pakaktų šeimos mėnesio  poreikiams. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Anot R.Sklepovič, Lietuvoje į kelis kvadratinius metrus per metus tenka tiek šviesos, kad ją pavertus elektra, jos pakaktų šeimos mėnesio  poreikiams. 
 Anot R.Sklepovič, Lietuvoje į kelis kvadratinius metrus per metus tenka tiek šviesos, kad ją pavertus elektra, jos pakaktų šeimos mėnesio  poreikiams. 
Daugiau nuotraukų (2)

Ruslan Sklepovič

Jun 13, 2017, 5:37 PM

Švari aplinka, beveik nemokama „energija iš oro” ir kiekvieno žmogaus energetinė nepriklausomybė – visa tai gali būti pasiekiama ranka. Tokias galimybes suteikia saulės energetika, jei Lietuvą paversime saulės energetikos kraštu, o iki tokio plano įgyvendinimo tereikia vos trijų paprastų žingsnių.

Pirmas žingsnis – nuostatų pakeitimas

Tam, kad augtume ir tobulėtume, turime palikti praeityje tai, kas mums trukdo. Apie saulės energetiką per ilgą laiką susiformavo klaidingos nuostatos, kurios trukdo džiaugtis neabejotina šios švarios ir pigios energijos nauda. Vienas labiausiai paplitusių klaidingų nuostatų – kad Lietuvoje per mažai saulėtų dienų, jog būtų plėtojama šios rūšies energetika. Saulės energijos gamybai naudojama šviesa, o jos yra net apsiniaukusią dieną.

Lietuvoje į du-tris kvadratinius metrus per metus tenka tiek šviesos, kad ją pavertus elektra, ji visiškai patenkintų šeimos energetinius poreikius mėnesiui. Vadinasi, šeimos metiniams poreikiams užtenka vos 24-36 kvadratinių metrų saulės modulių ant namo stogo.

Tokio pat ploto modulių patenkinti šeimos ūkio poreikius reikėtų ir gyvenant Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje – o šios valstybės yra Europos saulės energetikos lyderės. Taigi „lietuviška“ saulė yra tokia pat kokybiška, kaip artimiausių kaimynų iš Vakarų.

Antras žingsnis – paprastesnis reglamentavimas

Iki šiol saulės energetikos proveržį šalyje stabdė ir reikalavimai jėgainių įrengimui. Nors namų ūkyje montuojamos saulės jėgainės savo sandara yra ne ką sudėtingesnės nei elektrinės orkaitės ir profesionalus elektrikas gali ją sumontuoti ant namo stogo per dieną, tačiau dokumentų tvarkymas užtrukdavo daug ilgiau. Visgi jau netrukus ši procedūra turėtų gerokai paspartėti.

Kol kas visas procesas užtrunka iki pusės metų, nes reikia gauti leidimą, išankstines sąlygas iš ESO, leidimą plėsti elektros pajėgumus saulės elektrinei, prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas, paruošti techninį projektą, įrengus elektrinę ją priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, tada sutvarkyti dokumentaciją dėl prisijungimo prie elektros tinklų ir gauti leidimą gaminti elektros energiją.

Energetikos ministerija planuoja supaprastinti procedūrą ir taip būtų ilgai lauktas žingsnis. Įvertinus technologijos paprastumą, saugumą ir patikimumą, saulės jėgainių dokumentų tvarkymas turėtų būti bent dešimt kartų spartesnis ir užtrukti apie dvi savaites. Pačios elektrinės fizinis įrengimas jau dabar užtrunka vieną dieną.

Ką tai pakeistų, parodė Lenkijos patirtis. Šioje valstybėje suprastinus dokumentų rengimas namų ūkiams, kuomet užtenka paruošti supaprastintą projektą ir informuoti apie pokyčius elektros tinklų operatorių, į saulės energetikos plėtrą aktyviai įsijungė namų ūkiai. Procedūra pasidarė tokia paprasta ir saulės energetika taip paplito, kad dabar saulės modulius čia galima nusipirkti ir „Ikea“ parduotuvėse.

Trečias – didesnės dalies gyventojų įtraukimas

Per dešimtmetį saulės moduliai atpigo penkis kartus ir jų plėtra iš subsidijuojamos veiklos tapo tvari – saulės jėgainės yra taupymo ir investavimo instrumentas, kur pradinės investicijos ne tik atsiperka, tačiau ir duoda grąžą.

Modus energija“ skaičiavimai rodo, kad šeima, gyvenanti individualiame name, per metus elektrai išleidžia apie 500-600 eurų. Įsirengus saulės jėgainę išlaidos elektrai sumažėja iki 130 eurų. Kasmet sutaupyti pinigai leidžia susigrąžinti investuotas lėšas per 10 metų ir dar bent 20 metų džiaugtis sumažėjusiomis išlaidomis už elektrą. Turint galvoje, kad dauguma saulės modulių gamintojų garantuoja, kad po 25 metų saulės moduliai gamins ne mažiau kaip 80 proc. nuo pradinio pajėgumo, tai nuostabus ne tik taupymo, bet ir investavimo sprendimas.

Įdomi yra ir kitų valstybių patirtis, kaip skatinti saulės energetikos paplitimą. Įdomi yra Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės patirtis – čia saulės elektros jėgaines gali įsirengti ne tik pastatų savininkai, tačiau ir privatūs nuomininkai, kurie generuoja elektrą savo reikmėms. Tokia veikla yra remiama, nes prisideda prie šalies energetinių planų – didžiąją dalį šaliai reikalingos elektros energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Elektros gamybos plitimas tarp gyventojų ir įmonių  yra pasaulinė tendencija, kuri apima vis daugiau valstybių. Lietuvoje ji dar padėtų ir siekti energetinės nepriklausomybės. Kaip rodo artimiausių kaimynų patirtis, visos priemonės yra išbandytos ir tereikia jomis pasinaudoti. 

 

Ruslanas Sklepovičius yra atsinaujinančios energijos sprendimus diegiančios įmonės „Modus energija“ vadovas

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.