„Pagal sutartį dėl tranzito mes laukiame sprendimo dėl mūsų ieškinių... mūsų ieškininiai reikalavimai, kuriuos jau esame iškėlę, jau viršija 13 mlrd. (dolerių. – Red.), o mes dar iškelsime reikalavimus daugiau kaip 5 mlrd. dolerių“, – sakė J.Vitrenka interviu Ukrainos „Penktajam kanalui“.
„Gazprom“ ir „Naftogaz Ukrainy“ bylinėjasi Stokholmo arbitraže nuo 2014 metų birželio mėnesio. Ieškinių objektas – sutartys dėl dujų tiekimo iš Rusijos į Ukrainą ir dujų tranzito per Ukrainą nuo 2009 metų.
Koncerno „Gazprom“ bendrovei „Naftogaz“ reiškiamų pretenzijų didžiąją dalį sudaro baudos už nustatyto dujų kiekio nepaėmimą pagal taisyklę „imk arba mokėk“ („Take-or-Pay“; ToP). Pagal šią taisyklę Ukraina privalo kasmet mokėti už minimalų „žydrojo kuro“ kiekį. Ukrainos bendrovė reikalauja pakeisti dujų kainą, grąžinti permokas už neperžiūrėtas kainas ir tranzito tarifus, taip pat panaikinti draudimą perparduoti kurą.
Stokholmo arbitražo teismas kol kas priėmė tarpinį sprendimą šiame ginče, Ukrainos pusė pareiškė, kad teismas patenkino jos pagrindinius reikalavimus. O „Gazprom“ pareiškė, kad Rusijos kompanijai teismo nutarties „balansas yra teigiamas“, teigiama agentūros „Ria Novosti“ pranešime.
Agentūra primena, kad Ukrainos kompanija privalo kiekvienais metais mokėti už minimalų dujų kiekį pagal 2009 metų susitarimą, kaip numatyta sutarties sąlygoje „imk arba mokėk“. Nuo 2015 metų lapkričio mėnesio Kijevas nebepaisė sutarties sąlygų ir nebepirko dujų iš Rusijos. „Gazprom“ pateikė bendrovei „Naftogaz“ 5,319 mlrd. dolerių sąskaitą už dujas, kurių Ukrainos bendrovė nepaėmė 2016 metų 2–4 ketvirtį.
Savo ruožtu Ukrainos antimonopolinis komitetas apkaltino „Gazpromą“ piktnaudžiaujant monopolininko padėtimi dujų tranzito rinkoje ir įteikė Kijevo ūkiniam teismui maždaug 6,4 mlrd. dolerių ieškinį.
Principas „imk arba mokėk“ pirmą kartą buvo pritaikytas Nyderlanduose.1959 metais čia buvo aptiktas didelis Groningeno dujų telkinys. Į infrastuktūrą valstybė investavo daug lėšų, ir norėdama jas susigrąžinti, turėjo pasirūpinti dujų tiekimo ir apmokėjimo už jas stabilumu. Tad ir buvo sumanytas šis principas, susiejus dujų kainas su naftos kainomis. Su dujų pirkėjais buvo pasirašomos ilgalaikės daugiametės sutartys, kuriose būdavo įvardijamas konkretus dujų kiekis, kurį pirkėjas įsipareigoja priimti. Jeigu jis to nepadaro, tai jis turi mokėti baudą. Dujų kaina buvo peržiūrima kas ketvirtį.
Koncernas „Gazprom“ pradėjo taikyti šį principą, pasirašydamas sutartis dėl dujų tiekimo su Europos ir Kinijos kompanijomis. Dauguma iš šių sutarčių sudarytos laikotarpiui iki 25 metų tarpvyriausybinių susitarimų pagrindu.
Parengė Leonas Grybauskas
