Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje komisija nusprendė prašyti Aplinkos ministerijos atlikti kogeneracinėse jėgainėse tinkamų deginti atliekų kiekių ir kaloringumų prognozių skaičiavimus. Siekiama išsiaiškinti, ar tokių atliekų pakaks tam, kad planuojamos deginimo jėgainės būtų visiškai aprūpintos.
Abejonių komisijai sukėlė skirtingos projektų įgyvendintojos „Lietuvos energijos“ ir posėdyje dalyvavusių įvairių ekspertų nuomonės dėl esamų atliekų kiekių skaičiavimo tikslumo ir jų prognozių.
Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys taip pat pažymėjo, kad komisija vis dar nėra gavusi atsakymų iš Vyriausybės į dar metų pradžioje pateiktus klausimus ir nuogąstavimus dėl atliekų prognozių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Vilniuje ir Kaune planuojamos dar dvi jėgainės, kurios kainuos per 500 mln. eurų. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks tik 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainėms trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų. Atliekų kiekio smukimą lems žiedinės ekonomikos politika, skatinanti daugiau atliekų rūšiuoti ir perdirbti, taip pat mažėjantis šalies gyventojų skaičius.
Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ atlikta studija taip pat rodo, kad Lietuvai įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus ir daugiau atliekų rūšiuojant, naujos deginimo jėgainės jau 2024-2025 metais pajus su degintinų atliekų trūkumą.
Tuo tarpu „Lietuvos energija“ posėdyje tvirtino, kad degintinų atliekų pakaks. Pasak šios valstybės įmonės atstovo Nerijaus Rasburskio, vien praėjusiais metais šalyje susidarė 800 tūkst. degintinų komunalinių atliekų. Tokie teiginiai sulaukė ekspertų nuostabos.
„Ekokonsultacijų“ atstovė Inga Muliuolė ir Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad vien mišrių komunalinių atliekų šalyje susidarė mažiau nei nurodo „Lietuvos energija“. Pasak ekspertų, jas išrūšiavus, deginimui liktų mažiau nei pusė, arba maždaug 350 tūkst. tonų.
Nesutariama ir dėl pramonėje susidarančių atliekų kiekių. Aplinkos ministerijos ir Lietuvos pramonininkų skaičiavimais, per metus šalyje susidaro iki 100 tūkst. tonų, „Ekokonsultacijų“ duomenimis – apie 80 tūkst. tonų deginti tinkamų pramonės atliekų. Teigiama, kad šie kiekiai ateityje tik mažės. Tuo tarpu „Lietuvos energija“ tvirtina, kad 2030 metais Lietuvoje susidarys apie 400 tūkst. tonų degintinų pramonės atliekų.
