Deginimo jėgainės verčia priešintis atliekų perdirbimui?

Vilniuje ir Kaune planuojamos statyti atliekų deginimo jėgainės gali būti pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva priešinasi Europos Parlamento siūlomiems atliekų perdirbimo tikslams, teigia Piotras Barčakas (Piotr Barczak), už atliekų politiką atsakingas Europos aplinkosaugos biuro (EEB) pareigūnas.

 Europos Parlamentas kovo mėnesį pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir pateikė siūlymą, kad iki 2030 metų bendrijos šalyse turi būti perdirbama 65-70 proc. komunalinių atliekų.<br>  D.Umbraso nuotr.
 Europos Parlamentas kovo mėnesį pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir pateikė siūlymą, kad iki 2030 metų bendrijos šalyse turi būti perdirbama 65-70 proc. komunalinių atliekų.<br>  D.Umbraso nuotr.
 Europos Parlamentas kovo mėnesį pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir pateikė siūlymą, kad iki 2030 metų bendrijos šalyse turi būti perdirbama 65-70 proc. komunalinių atliekų.<br> D.Umbraso nuotr.
 Europos Parlamentas kovo mėnesį pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir pateikė siūlymą, kad iki 2030 metų bendrijos šalyse turi būti perdirbama 65-70 proc. komunalinių atliekų.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Elta ir lrytas.lt inf.

Nov 6, 2017, 12:02 PM

Europos Parlamentas kovo mėnesį pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir pateikė siūlymą, kad iki 2030 metų bendrijos šalyse turi būti perdirbama 65-70 proc. komunalinių atliekų. EEB teigimu, Lietuva yra tarp valstybių, kurios sabotuoja žiedinės ekonomikos tikslus ir siekia, kad jie būtų mažiau ambicingi.

Pasak P. Barčako, tikėtina, kad tokia Lietuvos pozicija yra tiesiogiai susijusi su šalyje planuojamomis statyti atliekų deginimo jėgainėmis. „Atliekų deginimas trukdo jų daugiau perdirbti. Tai gali būti priežastis, kodėl Lietuvos sprendimų priėmėjams kelia nerimą siūlomi aukštesni perdirbimo tikslai. Juk kuo daugiau atliekų perdirbama, tuo mažiau jų lieka deginimo jėgainėms“, – naujienų agentūrai ELTA sakė P. Barčakas . Jo nuomone, valstybės, kurios investuoja į deginimo pajėgumų plėtrą, papuola į spąstus.

„Visų pirma milžiniškos sumos yra investuojamos į deginimo projektus, užuot kūrus perdirbimo infrastruktūrą, gerinus atliekų surinkimą ir ėmusis kitų prevencinių priemonių. Be to, tokių jėgainių veiklai ir atsiperkamumui yra būtinas nuolatinis atliekų tiekimas, o tai skatina didesnį nerūšiuotų atliekų susidarymą“, – sako P. Barčekas. Jis tikina, kad deginimo jėgainės ne tik Lietuvoje tampa kliūtimi siekti geresnių perdirbimo tikslų. „Panašią situacija matome ir Lenkijoje. Atliekų deginimas rūpesčių kelia ir Estijai. Nauja jų deginimo jėgainė, kuri veiklą pradėjo 2014-aisiais, vos po metų perpus sumažino perdirbimą“, – sako P. Barčekas.

Pareigūno teigimu, nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl Lietuva neturėtų siekti ambicingų perdirbimo tikslų. Kaip pavyzdį jis pateikia Slovėniją, kuri vos per kelerius metus, vien vietos iniciatyvų dėka, pasiekė geresnių perdirbimo rezultatų.

Naujasis Lietuvos aplinkos viceministras Dalius Krinickas anksčiau yra tvirtinęs, kad Lietuva Europos žiedinės ekonomikos tikslams pritaria, tačiau derybose siekia tam tikrų išlygų. Europos aplinkosaugos biuras vienija apie 140 Europos Sąjungos nevyriausybinių organizacijų. EEB sprendžia aktualiausias Europos aplinkos problemas, stebi ir konsultuoja sprendžiant susijusius klausimus ES lygiu. Biurui aktualiausios yra klimato kaitos, žiedinės ekonomikos, oro, vandens bei dirvožemio užterštumo, taip pat pramonės, energetikos, žemės ūkio, produktų kūrimo ir atliekų prevencijos politikos temos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.