„Priklausomai nuo kuro struktūros (ar įmonė šilumai gaminti naudoja daugiau biokuro, ar gamtinių dujų), kokį šilumos kiekį įsigyja iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kuro sąnaudos gali sudaryti apie 70 proc. ir daugiau visos šilumos kainos. Ši kainos dalis yra kintama, kas mėnesį ji perskaičiuojama, įskaičiuojant aktualias kuro kainas, kurios keičiasi priklausomai nuo pasaulinių tendencijų, konkurencijos ir kitų veiksnių“, – aiškina A. Griškonytė.
Pasaulyje prognozuojant dujų kainų augimą žiemos laiku, dujų prekybos bendrovė „Litgas“, dujas parduodanti reguliuojamiems energijos gamintojams, nuo kitų metų jas turėtų pabranginti. Dėl to turėtų augti ir šildymo kainos Vilniuje bei kituose miestuose, kur deginama daugiau dujų.
Sąskaitos dydį labiausiai lems suvartojimas, tačiau bazinė kaina augs
VKEKK turimi duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažėjo maždaug 35 proc., vilniečiams lapkričio mėnesio šilumos kaina, palyginti su praėjusiais metais, yra apie 7 proc. mažesnė.
Kitų metų pirmąjį ketvirtį dujų kaina turėtų siekti 19,6 euro už megavatvalandę (MWh) – 12,5 proc. daugiau nei ketvirtąjį šių metų ketvirtį, kai dujų kaina siekia 17,42 euro.
VŠT komunikacijos vadovė E. Sirutienė sako, jog dėl to, kad VKEKK pirmajam 2018 metų ketvirčiui ketina nustatyti 12,5 proc. didesnę vidutinę dujų rinkos kainą, šilumos kaina vilniečiams kitais metais padidėtų 1–2 proc., palyginti su 2017 metų lapkričio mėnesio kaina.
Ketina didinti biokuro dalį
Pigiausias šiuo metu naudojamas kuras šilumai gaminti yra biokuras arba biomasė, tačiau šį kurą šilumos gamintojai gali naudoti tik tuo atveju, jei turi biokuro katilines.
„VŠT didesnę dalį kuro šilumai gaminti šiuo metu sudaro gamtinės dujos, kurių kaina gali ateityje didėti. Todėl VŠT planuoja plėsti biokuro naudojimą statant arba įsigyjant biokuro katilines, taip pat efektyvinant įmonės veiklą“, – sako VŠT atstovė E. Sirutienė.
