Pažymoje dėl Kauno jėgainės taršos – šūsnys neišsklaidytų abejonių

Kaune esamų katilinių savininkai per energetikos ekspertus ir politikus kursto aistras dėl „Lietuvos energijos“ kartu su „Fortum“ statomos kogeneracinės jėgainės.

 BFL nuotr.
 BFL nuotr.
 BFL nuotr.
 BFL nuotr.
 BFL nuotr.
 BFL nuotr.
 BFL nuotr.
 BFL nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Audronė Urvelytė

Feb 28, 2018, 10:54 AM, atnaujinta Feb 28, 2018, 2:25 PM

Praėjusią savaitę kalbos ūžė apie parengtą pažymą, kurios duomenis planuojama pateikti Lietuvos vadovams bei politikams. Jos vertinimai – prieštaringi. Kelių lapų pažymoje pasigendama ir mokslinio pagrindimo, ir baksnojama pirštu į tai, kad duomenys yra neteisingai interpretuojami.

Pažymą parengė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, energetikos konsultantas ir liberalų partijos narys Martynas Nagevičius.

Ginčai dėl skaičių

Pažymos duomenimis, Kauno jėgainė taps finansine našta ir šio miesto gyventojams, ir valstybei, nes dėl jėgainės padidės anglies dvideginio išmetimai į aplinką. Teigiama, kad deginant atliekas šių dujų emisija bus didesnė, nei yra šiuo metu ir už tai teks papildomai mokėti.

Skaičiuojama, kad Kauno jėgainė į aplinką per metus išmes daug daugiau CO2 – nuo maždaug 15,7 tūkst. tonų iki 97,65 tūkst. tonų. Taip pat studijoje nurodoma, kad per 11 metų, nuo 2020-ųjų iki 2030-ųjų, valstybės biudžetui tai kainuos 41 mln. eurų. Arba kone po 142 eurus kiekvienam Kauno gyventojui.

Tačiau Kauno kogeneracinę jėgainę statančios bendrovės „Lietuvos energija“ vertinimu, atlikti skaičiavimai yra tendencingi ir spekuliatyvūs. Jais siekiama parodyti, kad aplinkosauginiu požiūriu atliekas geriau laidoti sąvartyne, nei jas sudeginti šiuolaikinėse jėgainėse, kaip kad daroma visoje Europoje.

Pasak kogeneracinių jėgainių projektų vadovo Nerijaus Rasburskio, pažymoje kažkodėl nutylima, kad nepastačius jėgainės, dėl atliekų laidojimo sąvartynuose ir ten išsiskiriančio to paties CO2 ir metano dujų aplinkosauginės išlaidos būtų gerokai didesnės, nepaisant to, kad atliekų šalinimas sąvartynuose kiekvienais metais ir taip didina mokesčius gyventojams.

Neaiškūs motyvai

Lrytas.lt paklaustas, kas paskatino parengti šią studiją būtent dabar, kai Kauno kogeneracinės jėgainė statybos jau prasidėjusios, energetikos ekspertas M. Nagevičius teigė, kad suabejojęs paskelbtas duomenimis.

„Viskas prasidėjo dar pernai rudenį, kai „Lietuvos energija“ viešai paskleidė informaciją apie tai, kad, pradėjus veikti kogeneracinėms Vilniaus ir Kauno jėgainėms, šiuose miestuose smarkiai sumažės CO2 emisija.

Pagalvojau, kad tai labai jau nepanašu į tiesą. Dėl Vilniaus dar būtų galima ginčytis. Nes sostinėje šilumos gamybai yra deginamos gamtinės dujos. Tačiau Kaune yra kitaip. Jame šiluma gaminama deginant biokurą, ir tik labai menka dalis – koks dešimtadalis kuro yra gamtinės dujos.

Todėl ir nutariau išsiaiškinti, kiek Kaune gali padidėti CO2 išmetimas. Nes nuo to priklauso Apyvartinių taršos leidimų kiekis – kiek jų reikėtų pirkti ir kiek už tai tektų mokėti. Todėl pasiūliau Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijai atlikti anglies dvideginio emisijų vertinimus. Ji pasisamdė Tomą Paulaitį, vieną iš labiausiai šių dujų emisijos vertintojų Lietuvoje. Jis atliko vertinimus, aš tik „išverčiau“ juos į žmonėms labiau suprantama kalbą", – sakė M.Nagevičius.

Abejotinos studijos

Tačiau su pažyma ir T. Paulaičio parengta studija susipažinęs „Lietuvos energijos“ atstovas N. Rasburskis tvirtina, kad praeityje tokių valstybinės reikšmės ekonominį projektą siekiančių diskredituoti studijų yra matęs ne vieną.

„Studija akivaizdžiai parengta su tikslu formuoti neigiamą visuomenės nuomonę Kauno projekto atžvilgiu. Tokių užsakytų „tyrimų“ jau buvo ne vienas nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios.

Prielaidos akivaizdžiai tendencingos, o naudojama vertinimo metodologija nėra pripažinta tarptautiniu mastu tokių projektų, kaip Kauno kogeneracinė jėgainė, alternatyvų objektyviam palyginimui.

Greičiausiai ir T. Paulaičiui užduotis buvo formuluojama su iš anksto nustatytomis vertinimo ribomis, kurios menkina mūsų vystomą projektą ir aukština esamas biokuro katilines. Tai akivaizdu dėl to, kad ir pats M. Nagevičius remiasi ne savo paties atliktais skaičiavimais, o kitos įmonės atstovo (T. Paulaičio – red.) studija“, – tvirtina N. Rasburskis.

Nerimsta užsakovai?

Lrytas.lt šaltinių duomenimis, T. Paulaučio atlikto tyrimo, kuriuo remiasi M. Nagevičius, užsakovas yra bendrovė „Danpower Baltic“. Ji Vilniuje ir Kaune valdo kelias biokuro katilines.

Jos atstovai jau ne pirmus metus aktyviai stabdo valstybinės reikšmės kogeneracinių jėgainių projektus tiek Vilniuje, tiek Kaune.

„Danpower Baltic“ praėjusią gegužę Europos Sąjungos teisingumo teismui apskundė net ir pačios Europos Komisijos pernai rugsėjį priimtą sprendimą skirti Vilniaus projektui iki 150 mln. eurų paramos.

Prieš tai visi šios bendrovės teikti skundai Europos Komisijai ir Lietuvos teismams dėl abiejų jėgainių projektų buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Neįvertino sąvartynų taršos

M.Nagevičius teigė, kad jeigu būtų palyginta buvusi situacija su būsima, ir sąvartynų taršą palygintume su deginimu, atliekas deginti būtų geriau. Nes sąvartynuose visos tos atliekos išskiria metano dujas.

Tačiau pridūrė, jog jis palygino tą situaciją, kai atliekos būtų pilnai perdirbamos, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos direktyvos reikalavimus, vietoje to, kad būtų deginamos.

Pasak M.Nagevičiaus, perdirbant atliekas neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

„Buvo skaičiuojama, kokia būtų CO2 emisija įgyvendinus jėgainės projektą – gaminant šilumą bei elektros energiją deginant pramonines atliekas, nuotekų dumblą ir kitas. Ir kaip atrodytų emisija, jeigu jėgainės projekto Kaune nebūtų“, – dėstė energetikos ekspertas.

Metanas – ypač agresyvus

Tačiau N.Rasburskio teigimu, tokia prielaida yra mažų mažiausiai nelogiška. Anot jo, sudaromas įspūdis, kad nepastačius Kauno kogeneracinės jėgainės, atliekos tiesiog ims ir išnyks. Nors tikrovėje jos ir toliau bus gabenamos į sąvartynus.

Jis atkreipia dėmesį, kad atliekos sąvartynuose natūraliai degraduoja daugiau kaip 15 metų, išskirdamos tą patį CO2 ir metaną. Pastaroji dujų rūšis yra net 21 kartą žalingesnė ozonui ir turi daug didesnį poveikį klimato kaitai, nei CO2.

„Atlikti skaičiavimai nėra objektyvūs ir dėl to, kad neapskaičiuotos deginimo alternatyvos – atliekų laidojimas sąvartynuose arba eksportas.

Skaitant pažymą ir studiją, sudaromas įspūdis, kad jei nebūtų statoma jėgainė, atliekų ims ir nuo 2020 metų Lietuvoje tiesiog nebeliks. Tai tendencinga ir logikai prieštaraujanti prielaida, dėl kurios ir visos studijos išvadas tampa tendencingai klaidinančiomis“, – teigė N.Rasburskis.

Pasigedo metodiško tikslumo

Pasak „Lietuvos energijos“ atstovo, T.Paulaičio parengta studija kelia abejonių ne tik dėl pasirinktos metodologijos, bet ir dėl klaidingai atliktų skaičiavimų.

„Pavyzdžiui, jei remsimės Europos Komisijos paskirtų ekspertų JASPERS parengta ir visoje Europos Sąjungoje taikoma metodika „Calculation of GHG Emissions of Waste Management Projects“, šalinimas sąvartyne yra net 3,3 kartų daugiau CO2 išskiriantis atliekų tvarkymo būdas nei deginimas.

Tačiau parengtame dokumente nėra pagrindžiama, kodėl pasirinktas skaičiavimo metodas, neapimantis bazinių atliekų tvarkymo scenarijų.

Maža to, skaičiavimuose neišvengta ir Kauno jėgainės emisijų rezultatą bloginančių klaidų. Pavyzdžiui, teikiant CO2 apskaičiavimą iš pramoninių atliekų kažkodėl pradingsta vienas daugiklis.

Dėl šios klaidos galutiniuose skaičiavimuose metinės CO2 emisijos išauga beveik 50 tūkst. tonų. O juk tai beveik 70 proc. studijoje menamai nustatytų Kauno jėgainės metinių CO2 emisijų perviršių.

Ne tik metodologinis tendencingumas, bet ir tokios „netyčinės“ klaidos kelia daug klausimų dėl šio dokumento validumo bei jį parengusių autorių profesionalumo“, – sako N. Rasburskis.

Kauno kogeneracinės jėgainės statybos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pradėtos praėjusį gruodį. Į jėgainės statybas „Lietuvos energija“ kartu su „Fortum Heat Lietuva“ investuota apie 150 mln. eurų.

Naują jėgainę planuojama paleisti 2020 metais. Ankščiau skelbta, kad ji kauniečiams išlaidas šilumai ir atliekų tvarkymui sumažins apie 13 mln. eurų per metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.