„Sunkiai įsivaiduoju, kad toliau „Nukem“ galėtų Lietuvoje rūpintis mūsų strateginiais objektais“, – po komiteto posėdžio, kuriame išklausyta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie IAE uždarymo procesus, žurnalistams sakė V. Bakas.
„Rosatom“ nacionalinio saugumo požiūriu veikimas mūsų svarbiuose sektoriuose yra nesuprantamas ir nesuderinamas. Jeigu komitetas balsuos už, Seimas balsuos už, matyt, panašūs sprendimai bus įtvirtinti oficialiai“, – pridūrė V. Bakas.
Pasak jo, nutraukti sutartį leis neseniai priimtas įstatymas dėl strateginių įmonių veiklos Lietuvoje, leidžiantis „apsaugoti strateginius sektorius nuo rangovų, kurie kelia abejonių“. Jis įsigalios nuo kovo 1–osios.
„Jeigu mes tirdami „Rosatom“, kurio 100 proc. valdoma įmonė yra „Nukem“, veiklą, sakome, kad „Rosatom“ yra iš esmės ta kompanija, kuri yra išnaudojama politiniais tikslais, per kurią daromos intervencijos į mūsų politinę sistemą, ką atskleidė Mindaugo Basčio tyrimas. Jeigu sakome, kad palaikome Vakarų sankcijas Rusijai ir jos kompanijoms, kurios susijusios su politiniu režimu, tai kyla klausimas, kodėl ES pinigus mokeme rusiškai kompanijai, kuri susijusi su Rusijos politiniu režimu, užuot pasikvietę skaidriai ir efektyviai veikiančias vakarietiškas įmones ir tokiu būdu įgyvendintume savo vieną didžiausių projektų“, – kalbėjo V. Bakas.
Jis prognozuoja, kad galutiniai sprendimai, kas uždarys IAE, bus priimti per artimiausius mėnesius.
„Diskutuoti pradedame dabar dėl to, kas turėtų uždaryti IAE. Sprendimai turėtų būti priimti per artimiausius keletą mėnesių“, – teigė parlamentaras.
Tačiau jis pabrėžė, kad juos priimti nebus lengva.
„Yra daug žmonių, ir įtakingų, kurie suinteresuoti, kad sprendimai nesikeistų“, – sakė komiteto vadovas.
V. Bakas be kita ko piktinasi, kad Lietuvoje niekas neprotestavo, kai buvusią vokišką įmone „Nukem“ įsigijo „Rosatom“: „Kodėl dėl to nebuvo prostesuojama, kur buvo mūsų notos?“
Pasak jo, IAE uždarymo procesas tik įpusėjo, laukia dar nemažai darbų, todėl šis projektas „mūsų valstybės negali kompromituoti“.
„Akivaizdu, kad su tos kompanijos darbais spinduliuoja ne pati geriausia energija: visą laiką turime įtampas, kažkokius neskaidrius procesus, visuomenėje kyla aistros, priešinami žmonės, keliamos baudžiamosios bylos ir Audito rūmai kelia tokius klausimus, kodėl uždarymo procesas užtruko 10 metų, kodėl jis pabrango 1 mlrd. eurų. Tokios pastabos atrodo labai nesolidžiai“, – kalbėjo V. Bakas.
Komiteto tyrimą inicijavo pats NSGK vadovas, remdamasis ankstesniu tyrimu dėl tuometinio Socialdemokratų partijos frakcijos atstovo M. Basčio ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis. Seimui nutarus, kad jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, M. Basčiui pradėtas apkaltos procesas.
Konstituciniam Teismui konstatavus, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, apkaltos procesas Seime bus tęsiamas pavasario sesijoje.
Naujo tyrimo išvadas komitetas turi pateikti iki gegužės 1 dienos.
