Kiekvieno verslo sėkmė priklauso ne tik nuo sugebėjimo veikti pelningai, tačiau ir nuo gebėjimo tinkamai kontroliuoti riziką, kad būtų išvengta nuostolių ar žalos atsiradimo. Iš anksto apgalvotos ir tinkamai teisiškai parengtos sutartys gali padėti išvengti finansinių sunkumų jūsų versle.
Rengdamos sutartis, šalys stengiasi nusistatyti tinkamas ir aiškias taisykles, kurios atitiktų tikruosius sutarties šalių ketinimus bei valią. Tačiau ne ką mažiau svarbus aspektas, apgalvoti bei sutartyse numatyti sąlygas, kurios efektyviai užkirstų kelią galimam nuostolių arba žalos atsiradimui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštoje knygoje yra įtvirtinti įvairūs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, kurie gali būti sėkmingai inkorporuoti į kiekvieną sutartį. CK 6.70 numato, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus:
1) netesybomis;
2) įkeitimu (hipoteka);
3) laidavimu;
4) garantija;
5) rankpinigiais;
6) kitais sutartyje numatytais būdais.
Pažymėtina, kad minėtų priemonių sąrašas nėra baigtinis, t.y. sutarties šalys gali pačios nusistatyti ir kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, pavyzdžiui: daikto sulaikymą, pirkimą – pardavimą su atpirkimo teise, faktoringą, draudimą ir kitas.
Netesybos – prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, įtvirtinta CK 6.71 straipsnyje. Tai pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybas sutarties šalys gali įtvirtinti baudos arba delspinigių forma. Pavyzdžiui, dvi įmonės sutartyje numatė sąlygą, kad, įmonei A netinkamai įvykdžius ar iš viso neįvykdžius sutarties, įmonė B gaus sutartyje nustatytą baudos sumą arba tam tikrą procentą nuo sandorio vertės. Šalys taip pat gali nustatyti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną sutarties termino praleidimo dieną, savaitę ar mėnesį etc. Pavyzdžiui, suėjus banko paskolos grąžinimo terminui, bankas už kiekvieną praleistą termino dieną skaičiuoja sutartyje numatytus delspinigius, išreikštus procentais nuo negrąžintos paskolos dalies. Toks skaičiavimas laikomas netesybomis.
Pažymėtina, kad CK 6.210 numato galimybę reikalauti iš skolininko, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, nustatyto dydžio palūkanų. Įstatymas nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas, išskyrus atvejus, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tada skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo piniginės prievolės dydžio. Pabrėžtina, jog šios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik tais atvejais, kai sutarties šalys nėra susitarusios dėl netesybų.
Laidavimas – tai prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, įtvirtinta CK 6.76 straipsnyje, kuria laiduotojas įsipareigoja atsakyti asmens, už kurį laiduojama, kreditoriui, jei pastarasis neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies. Laiduotojas ir skolininkas solidariai atsako visu savo turtu. Solidarumas pasireiškia tuo, kad kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš skolininko ir laiduotojo kartu, tiek ir iš kiekvieno atskirai, jei nėra susitarta kitaip. Pavyzdžiui, įmonė A sudarė laidavimo sutartį, kuria laidavo už įmonės B skolos grąžinimą. Laidavimu užtikrintos sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, kreditorius įgyja teisę reikalauti įvykdyti sutartį tiek įmonės B, tiek įmonės A kartu arba kiekvienos atskirai.
Garantija - garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas, prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Garanto atsakomybė kreditoriui yra subsidiari, o tai reiškia, kad kreditoriui garantas atsako tik tada, kai kreditorius jau yra kreipęsis į skolininką dėl prievolės įvykdymo ir šis jos neįvykdė. Galima nustatyti ir garantiją pagal pirmąjį pareikalavimą – šiuo atveju garantas įsipareigoja, kad garantijoje numatytą sumą jis kreditoriui sumokės besąlygiškai, vos tik šiam pareikalavus. Praktikoje dažniausiai susiduriama su banko ar kitos kredito įstaigos išduodamomis garantijomis. Garantijos institutą galėtų iliustruoti toks pavyzdys: nuomininkas pateikia nuomotojui banko garantiją dviejų mėnesių nuomos mokesčio sumai, šalys numato nuomos sutartyje, kad nuomininkui ilgiau nei 30 dienų vėluojant mokėti nuomos mokestį, nuomotojas turi teisę nesikreipdamas į teismą, įspėjęs nuomininką prieš 30 dienų, vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Tokiu atveju nuomotojas vienašališkai nutraukęs nuomos sutartį ir pateikęs banko garantiją apmokėjimui be vargo atgautų visą dviejų mėnesių įsiskolinimą.
Apie likusius būdus, padedančius vykdyti pasirašytas prievoles ir apsisaugoti nuo jų vengimo, skaitykite kitame „Pradedu verslą“ įraše www.pinigukarta.lt
