J. Guzavičius: „Depolitizuoti savivaldybės įmones - teisinga ir naudinga“

Pagal ne vienus metus Kaune gyvuojančią tradiciją tuoj po savivaldos rinkimų į valdančiąją koaliciją susiburiančios partijos pasidalija įtakos zonas. Pasidalija jos ir savivaldybės įsteigtas įmones. Visi žino, kad „Kauno energija“ priklauso liberalcentristams, „Kauno vandenys“ - socialdemokratams, „Kauno švara“ - konservatoriams ir krikščionims demokratams, netgi gydymo įstaigos ir tos dažnai neišvengia politikų diktato.

Daugiau nuotraukų (1)

Birutė Liutkutė

Jul 20, 2012, 3:59 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 11:49 PM

Tačiau tik pirmus metus gyvuojanti Kauno mieste Verslo taryba, kurioje yra ir savivaldybės atstovų, liepos mėnesį suformulavo drastišką pasiūlymą depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymą. Apie tai - pokalbis su vienu iš Verslo tarybos atstovų - Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentu Jonu Guzavičiumi.

- Verslo taryba konstatavo, kad savivaldybės, kaip pagrindinės akcininkės, valdomų įmonių valdybos formuojamos tik pagal „politinio pasidalijimo“ principą. Todėl pasigendama profesionalumo, kompetencijos, klasikinių vadybos principų, neretai neišvengiama protekcionizmo. Kas nulėmė tokią verslo atstovų nuomonę?

- Gyvenimo pavyzdžiai. Mums nesmagu žiūrėti, kad nekompetentingus žmones prileidus valdyti įmones jos ne tik kad neduoda miesto biudžetui pajamų, bet tampa nuostolingos. Geriausias pavyzdys būtų, tarkim, „Respublikos“ viešbutis - pradėtas statyti dar 1988 metais, 1990 -aisiais perduotas Kauno miesto savivaldybei. Jis nebaigtas statyti iki šiol, bet „sumanūs“ viešbučio valdytojai jau seniai išpardavė prie jo buvusius garažus, elektros, kitas komunikacijas. Šias, beje, privatizavo vos už 100 tūkstančių litų. Kitą įrangą - už 40 tūkstančių. Pastarąją vėliau naujasis savininkas perpardavė daugiau kaip už milijoną. Galop, savivaldybė per įvairias manipuliacijas „Respublikos“ turtą visiškai prarado. O juk jo vertė privatizavimo metu buvo netoli 17 mln. Lt. Savivaldybė ne tik nieko negavo, bet ir dalį „keistos“ vadybos padarytų skolų buvo priversta biudžeto lėšomis padengti.

- Tikitės, kad politikai, kurie rudeniop susirinkę po atostogų miesto tarybos komitetuose svarstys Verslo tarybos iniciatyvą, nešoks prieš ją piestu?

- Pirmiausia tikiu, kad Verslo tarybos sprendimas yra teisingas. Nes verslui nepriimtinas toks valdymo modelis, kai politiniu principu pasidalijus įmones bei postus stebėtojų tarybose ir valdybose atsakingi asmenys iš esmės neprisiima atsakomybės už įmonių strateginius, ilgalaikius plėtros tikslus ir planus, neformuluoja perspektyvių užduočių. Kadangi pasikeitus politinei konjunktūrai, įmonės ir postai vėl perdalijami tuo pačiu politiniu principu.

Daugelį glumina net pasakymas: pasiskirstėme įmones partijomis. Tarsi tai - svarbiausia, o ne įmonių veiklos rezultatas, nauda Kaunui. Verslo taryba pabrėžia, kad savivaldybė yra atsakinga už įvairių kokybiškų paslaugų teikimą miesto gyventojams ir svečiams. Šį paslaugų teikimą ji gali organizuoti tiek per savo, tiek per kitokio pavaldumo įmones. Tačiau bet kuriuo atveju ji privalo užtikrinti kokybišką valdymą.

Tuo pačiu savivaldybė yra atsakinga, kad viešąjį interesą atitinkančias paslaugas gyventojai gautų tik kokybiškas ir kuo pigesnes. Savivaldybės ar valstybės įmonių verslas, lygiai, kaip ir privačių, gali būti sėkmingas, jeigu jos protingai valdomos.

- Ar Jums neatrodo, kad susidursite su inercija, ir Kauno savivaldybės politikai nesutiks pirmieji šalyje atsisakyti galimo „priėjimo prie gero“?

- Manau, Seime turėtų būti priimtas atitinkamas įstatymas, kad nei valstybinių, nei savivaldybių įmonių valdytojai negalėtų būti skiriami partiniu principu. Bet netikiu, kad toks įstatymas būtų nedelsiant priimtas. Nes ir Seimas pagal partijas paskirsto ministerijas: keičiami ne tik aukščiausi vadovai, bet dažnai - ir žmonės, kurie vadovauja ministerijų kuruojamoms įmonėms ar jų padaliniams.

- Verslo taryba dar gali būti apkaltinta noru riboti savivaldos galias, ką Jūs šiuo klausimu pasakytumėte?

- Mes siūlome į stebėtojų tarybas, įmonių valdybas įtraukti verslo atstovų. Jie galėtų sudaryti trečdalį tarybos ar valdybos. Kiti nariai galėtų būti kompetentingi specialistai iš atitinkamų savivaldybės administracijos padalinių (finansų, audito skyriaus, ūkio šaką kuruojančio skyriaus, strateginio planavimo ar įmonių priežiūros skyrių atstovai). Beje, depolitizuoti įmonių valdymą siūlo ir profsąjungos.

Reikia, kad savivaldybės įmones valdytų specialistai, kvalifikuoti žmonės, turintys reikiamos valdymui (ne politikavimui) patirties. Verslas, beje, deleguotų tuos, kurie neturi interesų konflikto. Ir dar priminsiu, mes nesiūlom, kad ta valdymo paslauga būtų nemokama. Nes už kvalifikuotą, naudingą darbą turi būti apmokėta. Kartu reikalaujant ir atsakomybės už rezultatus.

Dalis savivaldybės įmonių valdomos taip, kaip dabar, ir jei jos negautų biudžeto dotacijų, jau seniai būtų išnykusios. Norime, kad racionaliai būtų naudojamos verslo uždirbtos ir per mokesčius savivaldybės biudžetan patenkančios lėšos. Kad savivaldybės įsteigtos įmonės būtų tikrai kvalifikuotai valdomos.

Todėl Verslo taryba siūlo artimiausiu metu keisti šių įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų sudarymo tvarką, akcentuojant narių nepriklausomumo ir kompetencijos kriterijus. Ne mažiau kaip trečdalis stebėtojų tarybos ar valdybos narių būtų skiriami ne partiniu principu, o deleguojami nuo Verslo tarybos. Taip pat siūloma, kad įmonės vadovas (generalinis direktorius) būtų valdybos narys, bet ne pirmininkas.

- Verslo taryboje yra ir Kauno miesto savivaldybės atstovų. Kaip jie posėdyje reagavo į tarybos sensacingą siūlymą?

- Pokalbis buvo labai dalykiškas. Verslo tarybos posėdyje dalyvavę miesto tarybos nariai - konservatoriai Vygantas Gudėnas, Marijus Panceris, tiek savivaldybės administracijos vadovas Dainius Ratkelis, dar kai kas iš Darbo partijos tam siūlymui pritarė.

Tarp kitko, mes dar nepateikėme personalijų - verslo atstovų, kuriuos siūlysime į savivaldybės įmonių valdymo organus. Tik galiu pasakyti, kad Verslo taryba siūlys ir privačių įmonių vadovus, ir specialistus, ir akademinių bendruomenių atstovus - žmones, kuriuos kauniečiai gerbia, žino.

- Ar Jums nekyla minčių, kad po tokių „perversmų“ daliai politikų, kurie kukliai skelbiasi gyvenantys iš kažkokių konsultacijų ar socialinių fondų veiklos (nes miesto taryboje gaunamų išmokų neužtenka), iš viso dings ūpas eiti į municipalinę politiką, jei nė vienoje įmonėje negalima bus jaustis „ypatingai svarbiu asmeniu“?

- Jeigu jie atėjo dirbti miestui, o ne ieškoti sau naudos, toks noras pasitraukti iš politikos nekils. Ir nereikia Verslo tarybos kaltinti galimu savivaldos žlugdymu. Į tokius kaltinimus atsakyčiau a.a. Bronislovo Lubio žodžiais, „savivalda turi išlikti be diktato iš viršaus, bet savivalda turi užtikrinti veiklos tęstinumą. Ir ne partiniu principu turėtų vykti pasikeitimai savivaldoje, bet pagal gebėjimus, kvalifikaciją, reikalo išmanymą“.

Beje, Kauno politikams netrukus bus gera proga parodyti rinkėjams tikrą savo veidą. Dabar Verslo tarybos siūlymus svarstys miesto savivaldybės tarybos frakcijos. Jeigu jos prieštaraus, tai turės pateikti motyvus, kodėl.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: ar turite už ką balsuoti, ponia Seimo pirmininke?