Dujų saugykla – klaidingos strategijos tęsinys

Pastačius brangų suskystintųjų dujų terminalą, saugyklą ir kitus infrastruktūros elementus, privalėsime vartoti dujas. Nebelieka jokių abejonių, kad į dujų ūkį investuoti milijardai blokuos biokuro projektus.

Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Janukonis

Jul 25, 2012, 2:54 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 8:54 PM

Pastačius brangų suskystintųjų dujų terminalą, saugyklą ir kitus infrastruktūros elementus, privalėsime vartoti dujas. Nebelieka jokių abejonių, kad į dujų ūkį investuoti milijardai blokuos biokuro projektus.

Kodėl? Mažėjant dujų vartojimui, augtų per terminalą tiekiamų gamtinių dujų kaina, nes terminalo išlaikymo kaštai tektų mažesniam parduodamų dujų kiekiui. Valstybė bus priversta užtikrinti terminalo veiklą – dėti visa įmanomas pastangas, kad dujų vartojimas nemažėtų. Todėl biokuro plėtra, mažinanti dujų vartojimą, tampa nepageidaujama.

Belieka pasikartoti, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas yra energetinių klaidų grandinės pasekmė.

Visų pirma 1,5 mlrd. litų buvo investuota į brangiomis dujomis varomą elektrinę Elektrėnuose. Tuomet priimamas politinis sprendimas šiai elektrinei pastatyti suskystintų dujų terminalą. Tada prireikia dujų saugyklos, kuri yra neatsiejama terminalo dalis. Dujų vartojimas mūsų šalyje yra netolygus – suvartojamų dujų kiekiai kiekvieną dieną yra skirtingi. Todėl užtikrinant sklandžią didžiulio terminalo veiklą, atplaukiančių laivų nukrovimą, būtina saugykla.

Nėra jokių abejonių, kad netrukus išgirsime ir apie naujus projektus, tiesiogiai susijusius su terminalu. Visų pirma – apie būtinybę investuoti į dujų vamzdynų rekonstrukciją. Juk dujos iš terminalo privalo pasiekti didžiuosius vartotojus Vilniuje, Kaune ir Jonavoje, o dujų tinklai tam nėra pritaikyti – jie ploniausi ties pajūriu.

Konstatuokime – skubotos, ekonomiškai nepagrįstos terminalo bei susijusių objektų statybos valstybei kainuos milijardus ir neatneš jokios naudos gyventojams. Valdžia, parinkusi Lietuvai dujų valstybės kelią, ilgiems metams įkalins gyventojus didelių mokesčių už šildymą ir nesibaigiančių socialinių problemų gniaužtuose.

Šilumos ūkis gali išsiversti be brangių dujų. Mokslininkų atliktos studijos rodo, kad Lietuvoje pakanka resursų visą 100 procentų šilumos pagaminti iš biokuro. Kodėl neinvestuojama į infrastruktūrą, leidžiančią vartoti vietinį, lietuvišką kurą, kuris yra pigus ir kurio niekada nepritrūksime? Vietoje to skiriamos lėšos sistemai, kuri vers vartoti brangų importuojamą kurą, kurio kainoms jokios įtakos Lietuva daryti negali ir negalės.

Andrius Janukonis yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.